..Jokia bendruomenė negali normaliai egzistuoti ir tikėtis
išlikti, jeigu neturi dviejų pamatinių dalykų: nerašyto Garbės kodekso
(ne vadinamųjų įstatymų ir teisės kodeksų) ir kritinės masės Žmonių, šį
Garbės kodeksą įkūnijančių, saugančių
ir ginančių savo laikysena, elgesiu ir kalbėsena. Graikai tokius Žmones
vadino aristos, romėnai nobiliais, patricijais, kitos Tautos kitaip,
bet be išimties galioja tokia taisyklė: jeigu sunaikinama, savaime
nunyksta arba išsigimsta tokių pavyzdinių Žmonių kritinė masė,
bendruomenė pasmerkta žlugti..
..Jeigu mūsų šalyje dar esama Žmonių,
tikinčių šviesia Lietuvos ateitimi (bent aš ja jau nebetikiu), jie
privalėtų dėti visas pastangas, kad Lietuvoje būtų įsteigtas aristos
ugdymo universitetas (panašus, pavyzdžiui, į Anglijoje veikiančią Itono
kolegiją)..
..Jeigu toks aristos universitetas nebus įsteigtas, galima
ramiai tarti, kad po penkiasdešimties metų Lietuvos vardu vadinama
bendruomenė nebeegzistuos, bus likę tik nebent amerikos indėnų stiliaus
rezervatų, kuriuose tautiškai aprengtos, bet Lietuvių Kalbos
nebemokančios lietuvaitės gryname ore šoks tautinius šokius žiopliams
turistams, o specialiai įrengtose kaimo stiliaus gryčiose teiks kitokio
pobūdžio paslaugas pinigingiems globaliniams kuiliams..
Ištraukos iš Knygos "Nerimas"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą