Pilietinė iniciatyva "2014-ieji - blaivybės metai"

Kviečiu prisidėti prie šios pilietinės iniciatyvos. Tauta budinasi ir blaivėja. Nauji Metai - puiki proga suteikti tam realų postūmį. Programa, tikslai ir veiksmų planas jau netrukus. Jei nori prisidėti prie iniciatyvos, prašau pasidalinti šiuo su savo Draugais!

Viliaus Orvido malda, iškalta akmenyje

Tu esi Dievas – aš tvarinys.
Tu esi viskas – aš niekas.
Tu esi jėga – aš silpnumas.
Tu esi visur – aš tik čia.
Tu esi tėvas – aš tavo vaikas.
Tu esi Gyvenimas – aš mirtingumas.
Tu esi kelias – aš blaškymasis.
Tu esi ganytojas – aš tavo avelė.
Tu esi nuolankumas – aš pilnas puikybės.
Tu esi tiesa – aš klaidų versmė.
Tu esi skaistumas – aš visas dėmėtas.
Tu esi saulė – aš tik spindulėlis.
Tu esi okeanas – aš jo lašelis.
Tu esi visata – aš jos žvaigždutė.
Tu esi amžinybė – aš tik valandėlė.
Tu esi meilės ugnis – aš tik kibirkštėlė.

Sumanymas "Šventi Lietuviui Žodžiai"

Tautos mastu pradedamas naujas sumanymas "Šventi Lietuviui Žodžiai". Šio sumanymo tikslas - surinkti ir nustatyti Tautos pamatines vertybes, susitarti dėl jų, ką mes laikome svarbiausiu savo, Šeimos bei Tautos gyvenime. Tas vertybes įkūnijantys Žodžiai turėtų būti rašomi iš DIDŽIOSIOS raidės. Šie žodžiai atspindės Lietuvių pasaulėžiūrą, pasaulėjautą, vertybes ir principus. Nes tai, kas rašoma iš didžiosios raidės, rodo, ant kokio pamato stovi mūsų Tauta. 

Dao: Dangaus įstatymas

Tiesūs Žodžiai nebūna gražūs; gražūs Žodžiai nebūna tiesūs.
Išmanantis nebūna iškalbus; iškalbus Žmogus išmanymo neturi.
Žinojimas nebūna visapusis; visapusės Žinios vertės neturi.
Išmintingas Žmogus nekaupia, kad paslėptų nuo kitų. Kuo jis labiau Žmonėms pagelbsti, tuo didesni ir jo paties turtai; kuo atiduoda jis daugiau, tuo jis ir pats daugiau įgyja. Dangaus įstatymas yra suteikti ir nekenkti;
[išmintingo] Žmogaus įstatymas yra pagelbėti ir nekovoti.

Šventinis žaliavalgiškas Kūčių stalas pagal Protėvių papročius

Adventas yra senas, skaičiuojantis mažiausiai keletą tūkstančių metų mūsų Protėvių Gyvenimo laikotarpis, kai būtina badauti ir tuo išsivalyti organizmą nuo vasarą ir rudenį valgytų gėrybių organizme nusėdusių šlakų ir toksinų. Kitas badavimas (organizmo išvalymas nuo šlakų ir toksinų) vyksta per Gavėnią, po sūdytų ir riebių žiemos valgių.

Kūčios – mūsų genčių šeimyninė Šventė, kai Šeimos nariai susirenka prie Šeimos židinio, prie Ugnies – pagerbti ir pašlovinti Ugnies, kurią meiliai šaukdavo Gabija, o jei ją gerbi ir dar garbini, tai jokiu būdu negalima jos tą vakarą išnaudoti: virti, kepti, ar dar kitaip Ugnies pagalba apdoroti aukojamo maisto.

Kūčių vakarui, Gabijos pagerbimui gaminami patiekalai iš grūdų, sėklų, riešutų, daržovių, vaisių, grybų, – tie valgiai Kūčių vakarą būdavo atnašaujami Lietuvių Gamtos dievybėms.

Per Kūčias, kad ir kiek valgių būtų, o jų neturi būti daug ir jokiu būdu ne 12(!!!), o ne daugiau devynių (žiūr. elnias devynragis), nes mūsų Protėviai keletą tūkstančių metų gyveno sveiki ir laimingi pagal Mėnulio kalendorių, nei atsirado krikščionybė su lotynišku Grigaliaus kalendoriumi. Ant Kūčių stalo neturi būti žuvies, silkės, kiaušinių ir valgių su kiaušiniais, šiukštu bet kokia mėsa (žvėriena, naminių gyvulių, paukštiena, majonezas, kečupas, ir kiti parduotuviniai masinio vartojimo produktai). Neturi būti Duonos, pyragų, bandų, bandelių, jėzuitų atneštų kūčiukų, kiaušinių, sviesto, grietinės, nieko valgomo su cukrumi, nieko kepto, virto, troškinto ar kitaip terminiai apdoroto maisto. Ant Kūčių stalo negali būti ir bulvių, nes bulvės Lietuvių mityboje atsirado tik XVI amžiuje.

Bhagavad Gita apie tvirtą Dvasią

..55. Kurs atmeta visus geidavimus, kurie smelkiasi į Širdį, ir, parimdamas Esmėje, yra patenkintas esmingumu, tas vadinamas esančiu tvirtos Dvasios.
56. Kurio Širdis nebesuvirpa skausmuose, ir linksmume liekasi be užgaidų, kuriam nebėra aistrų, baimės, pykčio, tas vadinamas patvarios Dvasios užsigrūdėliu.
57. Kurs visais atžvilgiais būva be prisikibimo, vis tiek ar jį pataikintų malonumas ar nemalonumas, nieku nebesidžiugindamas, nieku nebapsimaudydamas, tas yra patvarios Dvasios.
58. Kurs savo jusles nuo juslinių dalykų atlaiko, kaip vėžlys savo narius įsitraukia, tas yra patvarios Dvasios.
59. Juslių dalykai atkrinta nuo Sielos, kuri jais nebeminta, jai liekasi tik dar jų skonis, bet ir skonis pranyksta, kada Siela yra patyrusi Aukščiausiąjį.
60. Vis dėlto juslės kartais smarkiai užninka ir išmintingojo didžių pastangų Žmogaus Širdį, tarsi siekdamos ją išrauti iš šaknų.
61. Jas visas drausmėje laikydamas ir Manyje susivokdamas, aukščiausiame savo siekinyje, jis Manyje parims; jusles suvaldžius, Dvasia tvirtėja.
62. Atsiduodamas juslių dalykams, Žmogus prie jų ir kimba; iš to prikibimo kyla geidulingumas, iš geidulingumo išauga aistringumas;

Su Žiemos Saulėgrįža, Darnos Žmogau!

Saulė Motinėlė pradeda naują ratą, šiandien vėl gimsta Šviesa..

Žiemos Saulėgrįžos laikas visad yra ypatingas, kuomet tarsi sustoja laikas ir jei tai suvoki, turi galimybę įvertinti savo nueitą Kelią, sudėlioti visus taškus ir pasverti. Pačiame pakilime tamsus metas. Saulutė, kuri mūs kraštus retai lanko, dabar šviečia dar trumpiau. Ilgi vakarai, kai ryto nėra...Bet kame yra tikrasis stebuklas ir šventumas - tą pačią ilgiausios nakties ir tirščiausios tamsos akimirką gimsta Saulė, kad vėl grįžti pas mus! Tiesioginis dieviškumo įrodymas, kuomet viename taške susitinka dvi priešingybės. Deja, Žmonės kažkur skuba, kažkur lekia ir nebesugeba įžvelgti juos supančio šventumo.

Tikiu, Gamtos virsmas tiesiogiai atsilieps ir Tavyje, o Tavo veiksmai tiesiogiai atsispindės ir Gamtos virsmui, todėl šiomis dienomis poelgiai turi būti kuriantys, o Žodžiai romūs ir pasverti. Didelė atsakomybė ir be galo šventas jausmas.

Linkiu Tau, Broli, Sese, geros kloties, sėkmės ir Sveikatos, o svarbiausia Tikėjimo, Tikėjimo šventaisiais.

Lai Dievai Tave nukreipia teisingu Keliu ir laimina. Lai Protėviai saugo.

Nuoširdžiausiai linkiu Tau Gyvenime sutikti tik gerus Žmones. 


(Ištraukos iš Dvasios Brolio laiško)

Monumentas „Pasaulio Lietuvių Vienybės karūna“

Lietuvių Tautos pamatų kertiniai Akmenys – gimtoji Kalba, Tikėjimas, istorinė atmintis, tautinės tradicijos, Kūryba ir Vienybė. Tautos istorinio Kelio ir kūrybinių Galių viršūnė – Lietuvos Valstybė, kurios atkūrimo šimtmečio jubiliejui ir skiriame šį monumentalų paminklą – PASAULIO LIETUVIŲ VIENYBĖS KARŪNA. Šis paminklas savo simboliais išreiškia Pasaulio Lietuvių Vienybės idėją, susitelkimą nepriklausomai Lietuvos Valstybei išsaugoti ir sustiprinti. Pagrindinis paminklo siluetas primena karūną, o idėjinę esmę išreiškia iš gilios praeities kilę baltų Kultūros ženklai ir simboliai.

Justinas Marcinkevičius apie Gyvybę

Gyvybė – mano ginklas,
Užuobėga menka,
Nesibaigiantis ginčas,
Nei karas, nei Taika.
Tiek būta, jausta, rėkta,
Kad jau spėliot imi:

O kas Gamtos norėta 
Įrodyt manimi?
Ko gero, jos mėginta
Visu manim pajust,
Kaip skaudžiai viskas krinta,
Ir kaip aš myliu jus.

Gelminė Lietuvių pasaulėžiūra sutartinėse

"Sutartinėje dera kažkoks labai labai senoviškas mąstymas, kada gražumas buvo tarsi "sudaužti" skirtingus balsus. Visos sutartinės pasižymi labai tobula forma, ten tikrai galima visaip matematiškai skaičiuoti, dėlioti. Visa tai rodo tobulą struktūrą, tam tikrą dvinarystę. Čia vėlgi galimi visokiausi ryšiai su Rytų estetika: dvi šalimai esančios tonacijos tarsi sudaro priešpriešą viena kitai, tai galima jungti su priešingais poliais, tarkim, vyriška-moteriška, Jin-Jang. Kaip ir Rytų Kultūroje Pasaulio Darna galima tik per jin-jang jungtį, tarpusavio sąveiką, lygiai taip pat ir sutartinėse." (Doc. dr. Daiva Vyčinienė)





Daugiau čia: 
Alchemija XI. Praktinė magija sutartinės (I dalis): https://www.youtube.com/watch?v=bv1lArNqLpA
Alchemija XI. Praktinė magija sutartinės (II dalis): https://www.youtube.com/watch?v=GzJaTeFptGw

Zaratustra apie priesakus Žmogui

Žmogus yra iškiliausias Dievo Kūrinys ir turėtų gyventi pagal priesakus: "Humata, Hukta, Hvaršta" (geros mintys, geri Žodžiai ir geri Darbai).

Vydūnas apie Tautai žalingus dalykus

..Žymiausias yra alkoholis. Daug jau daroma, kad jis būtų šalinamas. Vis dėlto jis stipriai dar vartojamas. Ir bus geriamas, kol žymesnieji Tautos žmonės to nesiliaus. Todėl neturėtų nė vienas Žmogus, kurs girtauja, užimti valdžiavoje nors ir tik prasto valdininko vietą. Mokytojas, gydytojas, teisėjas ir kunigas turėtų iš vietos būti paleidžiami, jeigu girtautų. Bet tie, kurie valdžios pirmoj vietoj stovi, neturėtų niekumet alkoholio vartoti. Valdžios Žmonės turėtų būti visumet blaivūs ir nepajudinami kaip Žemės ašigalio žvaigždė. Jie turėtų visiems būti patikimi. O alkoholis ne tiktai kvailina žmogų, jo smegenis sustingindamas, bet padaro jį ir ūpingą, o tokiu Žmogumi negalima niekumet pasitikėt...

Lygiu būdu kenksmingas yra tabakas. Jo vartojimas pasidaro tikra liga. Užėjusi ant Žmonių kaip kokia pikta Dvasia, juos ir nuodija, kol nubengia.

Elizė Rekliu apie Lietuvius

Lietuviai – vienintelė Pasaulio Tauta, niekada visiškai nepasiduodanti. 
Lietuvių Dvasia nuostabi. Jos Kalba artimiausia visos Europos indoeuropiečių prokalbei. Pagal Kalbos Grožį ir vertingumą Lietuvių Kalbai reikia skirti pirmą vietą Europoje. Išlaikyti tokią Kalbą, išsaugoti jos turtingumą tegalėjo tik turtingu vidaus Gyvenimu pasižyminti Tauta. Tai rodo ir kitos jos dvasinės apraiškos.

Grenlandijos paslaptys: kodėl sunyko senovės skandinavų Kultūra?

Pasaulio žemėlapyje turbūt nėra labiau su realybe prasilenkiančio pavadinimo nei Grenlandija. Na, nebent neoficialusis Kubos vardas Laisvės sala prilygsta savo absurdiškumu. Didžiausia Žemės sala Grenlandija pasižymi savo didžiuliu ledynu, tuo tarpu siauras neapledėjusios pakrantės ruožas net ir vasarą būna daugiausia žalsvai pilkas arba rudas.
Trumpai tariant, žalia spalva Žaliosios Žemės kraštovaizdyje toli gražu nėra vyraujanti. Tiesa, dabartiniai salos gyventojai inuitai, kurie siekia vis didesnės autonomijos nuo Danijos, o tolimesnėje ateityje galbūt ir visiškos nepriklausomybės, šiuo metu salą vadina Kalaallit Nunaat. Tačiau naivu būtų tikėtis, kad likęs Pasaulis kada nors išmoks šį neįprastą pavadinimą, tad dar ilgai Grenlandija tikriausiai ir liks Grenlandija.

Unikalus lietuviškas parkas visai Šeimai "SAULĖS SODAI"

SODŲ POREIKIS, PAGRINDIMAS


Susilpnėjęs Šeimos institucijos vaidmuo, gilėjančios Vaikų psichologinės problemos, pilietinis bei dvasinis nebrandumas, agresija ir nusivylimas, nepasitikėjimas savimi – tai svarbiausi klausimai, į kuriuos iniciatorių grupė atkreipia dėmesį ir siūlo kuo greičiau juos spręsti.


Tam tikslui iniciatoriai siūlo viešojoje erdvėje sukurti „SAULĖS SODUS“ – unikalų, neįprastą parką, paremtą Lietuvių mitologija, pasakomis ir papročiais.


„SAULĖS SODAI“ – tai įvairiausių pramogų edukacinės erdvės – SODAI – visai Šeimai, kur pramogaudami Vaikai su Tėvais ne tik pajustų sportinį bei estetinį malonumą, bet įgytų gilių tautosakos, mitologijos žinių, skatinančių kūrybiškumą, savosios vertės pojūtį, sąžiningumą, tautinę savimonę ir t. t. Pramogaujant šie dalykai būtų skiepijami ne tiesmukai, bet subtiliai, pasąmonės lygmeniu, todėl išliekantis poveikis būtų ilgalaikis.  


Šiuolaikinio kario ginklai


1. Informacijos valdymas ir sklaida. Šiuolaikiniame Pasaulyje vis daugiau reikšmės įgyja, kas valdo informacijos srautus ir kaip sugeba ja naudotis ir disponuoti. Niekam ne paslaptis, jog dabartiniu metu vyksta nuožmus informacinis karas už savo ideologijų primetimą kitiems geopolitiniams subjektams, taip primetant savo Valią. Tad, tas, kuris valdo informacijos srautus, įgyja didelę galią. Labai svarbu, kokia ta informacija yra. Jei tai yra tam tikros žinutės Pasauliui paskelbimas, žvelgiant į jį savomis akimis per savo požiūrio prizmę, tai viena. Tačiau jei informacija yra kryptinga ir primesta nuomonės formuotojų iš šalies - visai kitas reikalas. Mūsų uždavinys - išmokti skelbti Pasauliui savą žinutę, žvelgti į Pasaulį per Lietuvių interesų prizmę, o taip pat išmokti atskirti svetimas ideologijas ir tuos šaltinius, kurie ją skleidžia. Išmokus šias pamokas, antras etapas yra išvystyti gebėjimą tą informaciją skleisti maksimaliai efektyviai ir operatyviai.

2. Knygos, šventraščiai, t.y. Žinojimas.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis apie vidinę Šviesą

"Bet reikia turėti Šviesą su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėje visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų Šviesą savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėje, lyg nežinodami, kur privalo eiti, nes tokius audra lengvai nusineša, ir neišvysta jie Šviesos, kuri po audros pasirodo vėl nauja ir graži. Šviesa prieš audrą, audra, ir po audros vėl Šviesa - taip nuo pasaulio pradžios"

Jonas Aistis apie Tautos savybes

Tauta niekada nežus, turėdama tokias savybes, kaip taurumas, kilnumas, savo vertės supratimas. Tauta gali žūti tik nuo korupcijos, nuo niekšėjimo, nuo tarpusavio ginčų.

Tiesos paradigma


Labai svarbi sudėtinė Darnos ideologijos dalis yra Tiesos paradigma - sveikos mąstysenos ir darnaus Gyvenimo pagrindas.  Tautos susivienijimo ir kokybiško šuolio bei proveržio raktas - mąstymo paradigma, remiantis 3-mis Tiesos nustatymo kriterijais:

            1.    Autoritetingo asmens nuomonė duotu klausimu. 
      2. Protėvių nuomonė Šventuose Raštuose ir nematerialiame palikime. 
            3.    Asmeninė patirtis.  

   Kiekvienas pilietis, jei ne dėl Tiesos, tai bent jau dėl savo gerbūvio, o taip pat tam, kad išvengtų klaidų dvasiniame tobulėjime, naudojasi visais trimis kriterijais. Jei visi trys kriterijai byloja vieną ir tą patį, Darnos Žmogus neabejoja - tai Tiesa. Jeigu bent vienas kriterijus prieštarauja kitiems dviems, sąžiningai aiškinasi ir ieško atsakymų toliau, bet Tiesa to nelaiko.

Lietuviai - išradėjų Tauta (1). Pšemislovas Neveravičius - aštuonratės važiuoklės išradėjas

PIRMOJI PASAULYJE AŠTUONRATĖ VAŽIUOKLĖ.

Prieš šimtą metų, Lietuvos bajoras Pšemislovas Neveravičius, būdamas savamoksliu konstruktoriumi be aukštojo išsilavinimo, pirmasis Pasaulyje sukūrė laiką pralenkusį aštuonratį savaeigį vežimą.

Nors prabėgo pusė amžiaus, tačiau ir šiandien keturių ašių važiuoklės prototipu naudojasi visų aštuonračių mašinų gamintojai: nuo kariškių naudojamų transporterių iki astronautų mėnuleigių.

Nemakščių apylinkėse 1865 – 1936 m. gyvenusį Lietuvos bajorą, genialų konstruktorių P. Neveravičių atrado technikos istorija besidomintis šiauliškis dizaineris Vilius Puronas. Rausdamasis archyvuose jis atkreipė dėmesį į aštuonratės važiuoklės patentavimo istoriją, šiandien verčiančią apgailestauti dėl įtakingų tarpukario Lietuvos funcionierių ir inžinierių trumparegiškumo...

Ano meto Nemakščių apylinkėse gyvenusių kaimiečių pagarbą pelnęs, tačiau keistuoliu laikytas vyriškis sumeistravo vežimą su aštuoniais ratais. Dydžiu dukart didesnį už įprastą traukiamą arklių, tačiau galintį važiuoti dviem Vyrams sukant išcentrinio rato rankenas. Šio atradimo įkūrėjas palaidotas Nemakščių parapijos kapinėse. Tvarkant įžymių žmonių kapavietes, 2001 m. birželio 23 d. Nemakščių kapinėse buvo sutvarkyta Pšemislovo Neveravičiaus kapavietė ir pastatytas paminklas (projekto aut. L.Butkienė).

Leonarda Jekentaitė apie Lietuvių perspektyvą

..norėčiau su pasididžiavimu ištarti: "Aš esu Lietuvė ir tuo labai didžiuojuosi". Esame unikalūs savo dainuojančia revoliucija ir vis dar gyvuojame, nors pagal visas istorines aplinkybes jau seniai mūsų neturėjo būt likę. Ypač apie tai primena mūsų Kalba - sanskrito ir lotynų Kalbų bendraamžė. Tautų, kurios kalbėjo šiomis Kalbomis, jau nėra tarp gyvųjų, o Mes vis dar esame po šiuo Dangumi su savo Kalba, savo Valstybe. Dabar mūsų perspektyva - ne tik būti, bet būti sąmoningai. Išvystyti savo Sąmonės Galias, kurios ilgą laiką glūdėjo po kovingumo šarvais.

Algirdas Patackas. Didžioji Lietuva

Prieš daug tūkstantmečių, atsitraukus ledynams, didžioji Europos lyguma apaugo pirmykšte Giria . Pietuose ji ribojosi su stepe, šiaurėje jos ribos buvo iki ten, kur dar augo taurieji plačialapiai Medžiai: ąžuolai, uosiai, liepos...(jos likučius dar galima išvysti Gudijos ir Lenkijos pasienyje - tai senovinė Belovežo giria, niekada nekirsta).

       Anoji Giria ir yra baltų (dabartinių Lietuvių ir Latvių) protėvynė. Tai patvirtina tiek archeologija, tiek antropologija, o ypač hidronimika. O juk vandenų - upelių, ežerų, pelkynų - vardai yra patys archajiškiausi, nekintantys tūkstančius metų. Tautos gali jau nebūti, o vandenų vardai tebeliudija juos pakrikštijusių, juos įvardijusių prigimtinį poetinį talentą...

       Šis baltiškosios oikumenos ovalas iš vakarų į rytus tęsėsi beveik 2000 km., nuo Elbės vakaruose iki Volgos ir Okos santakos rytuose, o jo viduryje telkšojo didžiulis ežeras, minimas dar Herodoto raštuose (dabar virtęs Pripetės pelkėmis ), iš kurio į visas puses tekėjo penkios upės - Nemunas su Nerimi, Dauguva, Dniepras ir Volga. Šitoji sengirių šalis ilgus amžius buvo istorijos nuošalėje - Tautos kraustėsi tai ten, tai atgal, kariavo tarpusavy, vis labiau įsukdamos istorijos smagratį, o čia, slaptingoje Girių prietemoje, romuvų šalyje, tvyrojo Ramybė...

Joga Vasišta apie protą ir beribę Sąmonę

Protą galima palyginti su vandenynu ir visa jo būtybių įvairove. Jo paviršiuje pasirodo ir dingsta įvairaus dydžio raibuliai ir bangos. Maža banga mano, kad ji maža, didelė - kad ji didelė. Nuo vėjo lūžtanti banga galvoja, kad ją sunaikino. Viena banga mano, kad ji šalta, kita - kad šilta.Tačiau tai niekas kitas, tik vandenyno Vanduo. Galima teigti, kad bangų jame nėra, yra tik vandenynas. Tačiau teisinga ir tai, kad bangos egzistuoja.

Vienintelis tikrai esantis dalykas yra absoliuti Sąmonė. Jos galimybės neribotos. Jos neaprėpiamos savybės natūraliai pasireiškia kaip begalinė Visatos įvairovė. Įvairovė egzistuoja tik tavo vaizduotėje, be tavęs nėra ir jos. Pripažink šią Tiesą visam laikui: "Visa yra tik beribė Sąmonė". Kaip bangos neatsiejamos nuo vandenyno, taip visi šie dalykai neatskiriami nuo beribės Sąmonės. Kaip sėkloje slypi viso Medžio potencija, taip Sąmonėje amžinai egzistuoja visa Visata. Kaip iš Saulės Šviesos randasi įvairiaspalvė vaivorykštė, taip visa šį įvairovė gimsta iš Vienio. Kaip gyvas voras išaudžia negyvą voratinklį, taip iš beribės Sąmonės išnyra šis išoriškai negyvas visatos vaizdas.

Socialmeritokratija kaip ateities visuomenės valdymo forma


Socialmeritokratija versus Europos demokratija.

Šiandienos Europos socioekonominės problemos rekomenduoja visuomenės ateities modeliu pasirinkti idėją – „ES kaip gyvas organizmas – solidari kūrybinė visuomenė.“ Dėl to kyla nemažai abejonių, ar demokratinis valdymas yra tobulas valstybių valdymo būdas. Demokratija atsirado kaip pramoninės visuomenės raidos padarinys. Pramoninei visuomenei keičiantis į naują, pagrįstą gyvojo organizmo ir konverguojančių NBICE (Nano-Bio-Info-Cogno-Eco) technologijų mokslinės kūrybos principais visuomenę, turi keistis ir jos valdymo būdas. Atrodo, atėjo metas reformuoti Europos demokratiją į meritokratiją.
Pramoninei visuomenei keičiantis į naują, pagrįstą gyvojo organizmo ir konverguojančių NBICE (Nano-Bio-Info-Cogno-Eco) technologijų mokslinės kūrybos principais visuomenę, turi keistis ir jos valdymo būdas.


Vilius Orvidas apie amžinybę ir Gyvybę

Pasilieka tik tikrosios vertybės. Pasilieka siekimas amžinybės, kad neprisirištum prie Žemės. Kad būtum Žemėj šeimininkas, bet tiktai laikinas. Bet jie, kai stato ką nors – rodos, kad amžinai gyvens. O čia mes esam tremtiniai ir laikinai tik gyvenam. Vieną mirksnį. Nes amžinybė yra begalybė ir nuostabus dalykas yra. Dėl to ir visa ta Žemė mūsų – eina į katastrofą. Dėl to, kad užsiteršėm Vandenį, užsiteršėm orą. Mes išnaudojom viską. Ogi viskas gyva yra – ir Medžiai gyvi, ir Vanduo gyvas. Gyvybė yra… Jei ją užterši, tai mūsų gyslomis teka užterštas kraujas.

Arvydas Šliogeris apie pavyzdinių Žmonių kritinės masės būtinumą

..Jokia bendruomenė negali normaliai egzistuoti ir tikėtis išlikti, jeigu neturi dviejų pamatinių dalykų: nerašyto Garbės kodekso (ne vadinamųjų įstatymų ir teisės kodeksų) ir kritinės masės Žmonių, šį Garbės kodeksą įkūnijančių, saugančių ir ginančių savo laikysena, elgesiu ir kalbėsena. Graikai tokius Žmones vadino aristos, romėnai nobiliais, patricijais, kitos Tautos kitaip, bet be išimties galioja tokia taisyklė: jeigu sunaikinama, savaime nunyksta arba išsigimsta tokių pavyzdinių Žmonių kritinė masė, bendruomenė pasmerkta žlugti..

Andriaus Mamontovo mintys apie alkoholio pasekmes

Alkoholis yra vis dar didžiulė problema, viena didžiausių. Mes daug kalbam apie tai, kaip reikia saugoti Šeimą ir panašiai. Ir kažkodėl matome grėsmes visur kitur, bet nematome, kad pagrindinė grėsmė Šeimai yra alkoholizmas, alkoholis, svaigalai. Yra dalis Žmonių, kurie jau suvokia tai kaip blogį, jie gyvena blaiviai. Ir aš manau, kad Mes turim apie tai kalbėti, turim šviesti Žmones, turime pasakoti apie pasekmes, nes dažnai Žmonės susižavi romantiška alkoholio vartojimo puse. Tuo, kad gali būti apsvaigęs, linksmas ir bendraujantis, bet dažnai nesuvokiamos yra viso to pasekmės. 
Visos mintys čia: http://www.youtube.com/watch?v=IpR030YQ7L0

Vydūnas apie tikybą ir Tautos atsigavimą

Mūsų laiku Lietuvių Tauta žymiai atsigauna. Ir tūli spėja, kad kiekviena atsigaunanti Tauta grįžta prie senovės tikybos. Vienok visuomet negrįžtama prie buvusių formų. Grįžtama (einama) vien prie Dvasios. Krikščionybė yra visa persunkta senovės Šviesos tikybos. Ir grįžimas senovės tikybon tegali reikšti aukštesnį šių dienų „tikybos“ išmanymą. Niekuomet nereikėtų griauti, kas kitam šventa. Visur reikia stengtis išvysti tą vieną visais amžiais apsireiškiančią Didybę ir Šventybę. Tuomet ji pastoja pavienio Žmogaus ir Tautos galybe ir atsigavimo Galia. Nyks tuomet visi bandymai naikinti vienas kitą ir atsiras vis daugiau tarpimo ir augimo. Kiekvienas ir visa Tauta pastos aukuras, kur švies ramioji gaivinančioji ir laiminančioji Amžinoji Ugnis.

Broliška Kaukazo šalis - Gruzija (Sakartvelo)


Apie Gruzijos vardą

Gruzinai save vadina sakartvelais, savo šalį - Sakartvelo. Pavadinimas kilo iš pavadinimo centrinės karalystės - Kartli, reiškia "taip pat ir Kartli". Mums įprastas vardas "Gruzija" atėjo per rusų pirklius. Pasakojama, kad atplaukę rusų pirkliai laivu ir paklausę vietinių, kas jie tokie - pastarieji turkiškai atsakę, kad krovikai, taip atsirado šalies pavadinimas, kuris iš rusų kalbos atkeliavo ir į lietuvių kalbą. Anglų kalboje šalis žinoma kaip "Georgia" (pagal globėją šv. Jurgį), o tai paieškos sistemose sudaro daug nepatogumų - tokia valstija yra JAV.
Gruzijos vyriausybė kreipėsi į šalis, kurios naudoja pavadinimą "Gruzija", siūlydama pakeisti į Georgiją (gruzinus turėtume vadinti georginais). Valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomendavo jo nekeisti. Georginai gan keistai skamba, bet manau, kad Sakartvelo ir sakartvelai būtų gražūs pavadinimai.

Truputis istorijos

Raimundas Bakutis. Referendumo iniciatyvos Šviesoje

Liko mažiau nei savaitė iki parašų rinkimo referendumui surengti pabaigos. Svarbiausia, lemiama savaitė. Jau dabar iniciatoriai teigia, kad esame arti 300 000 parašų ribos (kas iš tikro yra pats didžiausias stebuklas), reikalingos, kad būtų skelbiama Tautos Valia svarbiausiais krašto klausimais - dėl Žemės, jos gelmių turtų valdymo ir teisių, šalies valdysenos. Tai pirmas atvejis mūsų Tautos istorijoje, kai pati Tauta, sava iniciatyva "iš apačios" stoja į kovą už savo ateitį tokiu būdu. Taip pat pirmas, kuomet pergalė yra išties labai reali. Niekas tuo jau neabejoja, Žmonės PATIKĖJO. Patikėjo, kad dar gali patys imtis iniciatyvos ir kažką pakeisti. Dešimtmečiais glūdėjusi Lietuvio Valia ir Galia išsiveržė ir pasireiškė tauriausiais pavidalais.

Lietuviai suprato, sąmoningai ar pasąmoningai, jog šis referendumas - lemiamas atspirties taškas, lemsiantis jų Gyvenimus ateityje šiame chaotiškame laikmetyje įvairiausio pobūdžio ir intensyvumo grėsmių akivaizdoje. Galbūt paskutinis bandymas iš esmės pakeisti tragišką Valstybės būklę. Suvokdami tai, Žmonės savanoriškai išėjo į gatves, šįkart ne į Girias ir ne su ginklu ir šaudmenimis, o su parašų lapu ir tušinuku, apsiginklavę lietuvišku nuoširdumu ir šypsena. Tai jie, šiuolaikiniai Vyčiai, nepatingėjo išeiti iš savo komforto zonos, apšiltintų butų, atstovėti patyčių kultūros atstovų dergimąsi, oriai pakentė absoliučią informacinę blokadą, paskutiniu metu netgi melą ir įvairias provokacijas, kantriai ir bičiuliškai kryptingai veikė, it nektarą po truputį rinkdami kiekvieną parašėlį - Tautos Valią.

Lietuviška savimonė ir Kalbos reikšmė Antano Maceinos filosofijoje

A. Maceina yra vienas iškiliausių Lietuvių mąstytojų. Jo kūrybinis palikimas – apie dvi dešimtys Knygų ir šimtai straipsnių – yra didžiulis indėlis į Lietuvių Tautos minties lobyną. A. Maceinos Kelias prasidėjo kunigų seminarijoje, tačiau tapo filosofu. Jis dėstė ne tik prieškariniame Kauno Vytauto Didžiojo universitete, bet, karo nublokštas, ir tuometinės Vakarų Vokietijos Freiburgo bei Miunsterio universitetuose. Ten A. Maceina dėstė rusų ir tarybinę filosofiją, o vėliau ir religijos filosofiją. Tačiau kai buvo švenčiamas jo šešiasdešimtmetis, apie jo kūrybą rašę kritikai taip ir nesugebėjo A. Maceinos raštų priskirti kuriai nors filosofinei mokyklai ar krypčiai. Maceina yra per daug savitas, kad jį būtų galima priskirti kuriai nors filosofinei srovei, įsprausti į gatavus rėmus. Maceina ir tremtyje išliko savitas mąstytojas ir savo inramąstymu išreiškė Lietuvių savimonei būdingus bruožus. Turiu mintyje ne šiuolaikinio, bet to Llietuvio, kuris dar prieš šimtą metų oriai arė Lietuvos Žemę. 

Apsisprendimą Dievo atžvilgiu Maceina laiko giliausiu bei svarbiausiu Žmogaus apmatu. Nuo jo priklauso Žmogaus dvasinė ir kūno Sveikata.

Jonušas Radvila (1612-1655). Lietuvos Šeimininkas iš liūtų giminės.

Ar šiai dienai turime panašaus kalibro verslo ir politikos Žmonių, Šeimininkų iš didžiosios raidės?

J.Radvilos kultūrinė veikla 
Jonušas Radvila buvo kariūnas, tikriausiai tai jam buvo atėję su genais, nes jo tėvas bei senelis buvo etmonai. Taip pat jis ženkliai prisidėjo ir prie kultūrinės šalies veiklos. Jis organizavo didžiausio XVII a. lietuvių kalba išleisto lietuviško leidinio leidybą "Knyga nobažnystės krikščioniškos".

1651 m. būtent į Kėdainius iš Dancigo buvo pakviestas garsus spaustuvininkas Joachimas Jurgis Rhetas. Prie gimnazijos įkurta jo spaustuvė 1653 m. išspausdino daugiausiai kėdainiečių autorių parengtą veikalą "Knyga nobažnystės krikščioniškos". Tai buvo didžiausias XVII a. lietuviškas leidinys (682 psl.), ir vienintelė lietuviška knyga XVII a. išleista ne Vilniuje ar Karaliaučiuje, o periferijoje. Knygą leidimui parengė ne tik reformatų kunigai -Samuelis Tomaševskis, Jonas Božimovskis ir Samuelis Minvydas, bet ir pasaulietis - reformatas - kapitalistas, Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis Telega, parašęs eiliuotą panegiriką J. Radvilai bei išvertęs psalmes į lietuvių kalbą. Dėl šių eilių jis yra laikomas vienu iš miestietiškosios poezijos pradininkų Lietuvoje. Įdomu tai, kad iš keturių knygos autorių du - Samuelis Tamoševskis ir Jonas Božimovskis - buvo lenkai. Šis faktas byloja apie gana lietuvišką to meto Kėdainių ir LDK reformatų bažnyčios aplinką.

Jonas Šliūpas. Lietuvių-Latvių Vienybės ir bendros Valstybės idėja



Jonas Šliūpas (1861–1944) Lietuvos istorijoje pirmiausia iškyla kaip vienas iš lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, Aušros leidėjų. Jo vardas siejamas ir su lietuviško socializmo, ir laisvamanybės idėjomis. Jo biografija raiškiai ženklinta ir lietuvių-latvių vienybės idėja. Šliūpas buvo nuoseklus ir aktyvus lietuvių-latvių vienybės idėjos skelbėjas – tai yra pažymėję tiek jo biografai (B ū t ė n a s 2004; J a k š t a s 1996), tiek visi dėmesingiau tyrinėję lietuvių ir latvių santykius (B u tk u s 1993). Nežiūrint to, dėmesingesnio ir nuoseklesnio žvilgsnio Šliūpo populiarinta lietuvių-latvių vienybės idėja, jos genezė, kurti bendros Lietuvos–Latvijos valstybės projektai taip ir nesulaukė.

Šliūpo lietuvių-latvių vienybės idėja užsimezgė šiam mokantis Mintaujos gimnazijoje. Jis buvo tarp pirmųjų lietuvių valstiečių sūnų, XIX a. peržengusių šios gimnazijos slenkstį. Dauguma gimnazistų buvo miestelėnų vokiečių vaikai. Mokėsi, suprantama, ir latviai – tuo metu gimnaziją lankė būsimas Latvijos prezidentas Janis Čakstė. Šliūpo teigimu, lietuviai ir latviai moksleiviai laikėsi veik atskirai ir artimesnio tarpusavio bendravimo nebuvo – jo žodžiais tariant, „latvių draugijų buvo nemaža, tai visa latviškoji jaunuomenė speitėsi aplink jas ar apie latvių laikraščius“ (Šliūpas 1927, 27). Išties buvo daugiau to, kas lietuvius ir latvius skyrė, nei vienijo – priklausomybė skirtingoms, ne itin draugiškai viena kitos atžvilgiu nusistačiusioms, religinėms konfesijoms, toli gražu dar neaiški pačių lietuvių moksleivių tautinė tapatybė – Šliūpo kartoje lietuviška tapatybė dar tik budo.

Mahatma Gandis apie istoriją ir Tiesą

"Paprastai, kai man liūdna, aš nagrinėju istoriją. Kiek benagrinėju, istorijos bėgyje visuomet laimėdavo Tiesa ir Meilė. Prisiminkite tai sunkią akimirką."

Simonas Daukantas – Lietuvių Tautos Herodotas

„Iš seno mylimas, mūsų Herodotas“, – skaitydamas S. Daukanto (1793–1864) kūrinius ir jais žavėdamasis skambiai jį  pavadino jo amžininkas, iškilus kultūrininkas, publicistas, kalbininkas Mikalojus Akelaitis, trumpa fraze nusakydamas didžiojo Tautos istoriko Gyvenimo Kelią.

Geoistorinės įdomybės. Eurazijos ciklai: 800 metų logika

Ši logika - tai  maždaug kas 800 metų vykstantys didieji Tautų judėjimai Eurazijoje iš Rytų į Vakarus ir atvirkščiai. Jie vyksta švytuoklės principu. Įdomu ir tai, kad šių ciklų viduryje įvykdavo didžiuliai ir rimti socialiniai-ekonominiai pokyčiai: iškildavo naujos imperijos, naujos socialinės-ekonominės sistemos.

XIII-XIIa. pr.m.e. savo vežimuose į Vakarus iš Centrinės Eurazijos pajudėjo indoeuropiečiai, mūsų Protėviai. 

Po 800 metų (IVa. pr.m.e.) į Rytus plūstelėjo Aleksandro Makedoniečio kariauna, 

Protėvių Išmintis: "Laistykime Medžio šaknis"

Nelaistykite lapų ant Medžio ar jo stiebo, laistykite šaknis - tuomet ir stiebui, ir lapams - viasam Medžiui - bus gerai. Daugybė Žmonių, valdovų, lyderių labiau prisirišę prie lapų nei prie šaknų, todėl, nepaisant galingo srauto Vandens, išpilamo ant lapų, visas Medis džiūsta nuo drėgmės trūkumo.. Jei laistysite tik lapus ar stiebą, kurį laiką jūsų lapeliui bus gerai, tačiau palaipsniui Medis nunyks, su tuo ir jūsų lapelis. Jei laistysite Medžio šaknis, anksčiau ar vėliau VISAS jo dalis pasieks gaivinanti Vandens Gyvata.

Vydūno filosofijos pagrindai

"Vydūnas neturėjo tikslo būti filosofu, nepretendavo pateikti originalios filosofinės sistemos. Filosofu jis tapo kurdamas, jo požiūriu, Tautai priimtiną, optimalų Gyvenimo modelį, jį grįsdamas savo Dvasiai artimomis filosofinėmis koncepcijomis iš Pasaulio Išminties bei stengdamasis jį pritaikyti savo krašto aktualijoms. Savo filosofijos veikalais, kuriuos, be daugybės periodikoje skelbtų straipsnių, sudaro 12 knygų, Vydūnas panašus ne tiek į griežtai logiškai motyvuotas koncepcijas kūrusį XX amžiaus filosofą, kiek į senovės Išminčių, norėjusį savo Tautos Žmonėms įkvėpti Tikėjimą tuo, kuo pats šventai tikėjo. Filosofija turėjo tarnauti kaip Tautos dvasinio šviesinimo priemonė."
Išsamiai apie tai čia: http://vydunodraugija.lt/2009/08/filosfijos-pagrindai/

Arvydas Juozaitis apie latvių - Dainos - Kultūrą

"Nes Daina stipresnė už Mirtį. Kur Daina, ten ir Laimė - aukso raidėmis įrašė latviai į Tautos himną; Tėvynė ten, kur Laimė žydi, kur dainuojama... Visraktis į latvio Sielą - Daina. Dainuok, ir 1988-1990m. revoliucija nugalės" (ištrauka iš A.Juozaičio Knygos "Ryga - niekieno civilizacija")

Raimundas Bakutis. Lietuvos sprendimas žūstančio kapitalizmo akivaizdoje

Ką ir besakyti, gyvename išties labai sudėtingu laikotarpiu, bet tuo pat ir neįtikėtinai įdomiu. Tokiu metu galima pastebėti ir tiesiog nežmoniškos degradacijos pavyzdžių (juvenalinė justicija, vaikų-gėjų festivaliai, pedofilų partijos), ypatingai rafinuotų ir ištobulintų manipuliacijų Žmogaus Sąmone (šiuolaikinė TV, spauda, švietimo sistema), invazijų į psichiką ir pan. Tačiau matome ir neįtikėtinų mokslo atradimų, naujausių technologijų proveržį, vis didėjantį susidomėjimą dvasinėmis praktikomis. Kaip sako Vedų raštai, tokiu laikmečiu mūsų evoliucija vyksta pačiu sparčiausiu tempu, nes per trumpą laiko tarpsnį išgyvenama ir išmokstama, praeinama daugybė ekstremalių išgyvenimų, situacijų, aplinkybių, sunkumų. Tokiose sąlygose grūdinama Sąmonė, gimstama visiškai naujos kokybės Žmogumi ir, kaip sakoma, tikriausiai patys Dievai pavydi mums šio chaotiško, beprotiškai besivystančio laikmečio, kuomet neišvengiamai aiškėja Tiesa, iš nieko sparčiai galima virsti viskuo ir pan.

Apie Protėvius

Lietuvių Protėvių akibrokštai : Virš dviejų šimtų metų visos Europos jauni, šlovės ištroškę riteriai plūsta čia, pamirkyti kalaviją lietuviškame kraujuje. Per metus po kartą-du-tris niokoja, degina, plėšia, žudo, tiesiog medžioja, kaip jiems sako, atsilikėlius pagonis. Bet čia iš kažkur vis atsiranda kariai - jauni Vyrai, puikiai jojantys ant arklių, įgudę kautis būriu ir vienas prieš vieną, nebijantys Mirties, bet jos ir netrokštantys, kryžiuočiams pasitraukus, ariantys laukus, dainuojantys Dainas, keliantys vestuves, mokantys savo Vaikus, ir besiruošiantys į keršto žygį. Iš kur jie, kaip jie neišnyksta, neišsilaksto, nemiršta badu. Kaip jie sugeba taip staigiai įspėti vieni kitus, pasislėpti su visa manta, seniais, Moterim, Vaikais, kada jie mokosi, kuo viliasi ir kuo pasilkliauja, kad nepalūžta, pakyla iš išdegintos Žemės ir vėl soja į kovą metai iš metų, dešimtmečiai po dešimtmečių, šimtmečiai po šimtmečių. Ir vis dainuoja, dainuoja, dainuoja. Ir vis iš širdies - į širdį. Nei našlaičių, nei internatų, nei senelių prieglaudų, nei sodros, nei pensijos. O jie vis kyla, vis dainuoja, vis lekia ant žirgų. Jie. Duonos augintojai ir valgytojai. Dainuojanti Lietuva. Ar mes - jų palikuonys?

Lietuvos ateitis JAV, Rusijos ir ES akimis

"Who rules East Europe commands the Heartland;
who rules the Heartland commands the World-Island;
who rules the World-Island controls the world." (H.Makinderis, 1919m.)


Geopolitiniuose didžiųjų žaidėjų žaidimuose Lietuvai numatytas mainų objekto ir skeveldrų zonos (nuotraukoje ši zona tarp mėlynosios ir rudosios linijų) statusas ir vaidmuo. Taip teigia Lietuvos analitikų suformuluotos įžvalgos dėl svetimų Valstybių strategijų Lietuvos atžvilgiu (2006m.): "Lietuva, siekdama išvengti didžiųjų Valstybių Galios pusiausvyros žaidimo apraiškų, galinčių VĖL ją paversti mainų objektu, turi kurti efektyvų regioninės atsvaros mechanizmą, galintį susilpninti (neutralizuoti) globalaus geopolitinio lygmens galimų pokyčių neigiamus padarinius valstybės nacionaliniam saugumui. Taigi, vertinant pagal Lietuvos Valstybės santykinės politinės autonomijos išsaugojimo kriterijų, pavojingiausia Lietuvai – tapti mainų objektu, nes tai galiausiai lemia provincijos likimą. Užkirsti kelią tokioms Lietuvos „perspektyvoms“ galima darant įtaką didžiųjų Valstybių geopolitiniams kodams, kad Lietuvai juose būtų skiriamos geopolitinės sąsajos arba barjero (placdarmo) funkcijos, kurias reikia stengtis aktyviai vykdyti."

Giria – mūsų Protėvynė

Europos pirmykščio miško ribos - baltų Protėvynė
Nedaug Tautų gali šitaip pasakyti – kad gyvena ten, kur gimė („kur radosi, ten glūdi“ Vaižgantas). Daugelis Tautų gimė vienur, o apsigyveno kitur, o yra ir tokių, kurios nežino, kur ir kada gimė. Kai iš Europos šiaurės atsitraukė paskutiniai ledynai, kai jos lygumos vėl apaugo Giria, toje Girioje gimėme ir mes – Baltai, aisčiai. Ši Giria – mūsų Gimtinė, mūsų prigimtoji būtovė. Joje tebegyvename ir dabar, bet jau mentaline prasme, nes tūkstantmečiai negalėjo praeiti be pėdsakų, nepalikti įspaudo tiek fizinėje, tiek dvasinėje genetikoje. Gal giliausiai lietuvišką–baltišką gyvenseną yra apibūdinęs Vaižgantas: „Glūdėti – bene bus pats tinkamiausias terminas Lietuvių būdui išreikšti; tam būdui, kurs ir dabar labai sunkiai, pamažu keičiasi“.

Giria
Dar Antanas Maceina yra sakęs: „Mes esame Miško Tauta, todėl Gamtos ritmas mums yra savas. Jis apsprendžia mūsų vidaus gyve­nimą ir mūsų kūrybą. Savo viduje mes esame išlaikę tą pirmykštį Gamtos nekaltumą…“.

Valentinas Mikelėnas apie teisės fetišizavimą

"Teismų teisės kuriamoji funkcija kai kuriose Valstybėse yra tokia akivaizdi ir agresyviai aktyvi, jog su nerimu imta kalbėti apie tai, kad teismai tapo pačia pavojingiausia Valstybės valdžios šaka.." 
"..Tačiau teisė, kaip ir kiekvienas socialinis instrumentas, o dar paprasčiau - kaip bet kuris praktinis įrankis, gali būti naudojama ir geriems, ir blogiems tikslams. Dailidė gali kirviu suręsti dailų rąstinį namą, nusikaltėliui kirvis - plėšimo ir žudymo įrankis. Taip ir teisė - su jos pagalba galima ir kurti, bet galima ir griauti.." 
"..net iš aukštų tribūnų nesidrovima (matyt,nesuvokiant, kas kalbama) deklaruoti, kad viskas yra teisinga, jeigu yra atlikta pagal galiojančią pozityviąją teisę. Tačiau tai - tik formalusis teisingumas.." 

Gintaras Beresnevičius apie japonų šintoizmo ir baltų religijos sąryšį

Japonų šintoizmas yra archajiška religija, kuri išsilaiko iki šių dienų; ji modernizuota, lengvai adaptuota, bet jos ištakos ir vaizdiniai, simboliai yra gana neblogai žinomi ir išlikę. Šintoizmas atmena visą savo tradiciją ir kaitą. Šintoizmas – tai etninė religija; tam tikra prasme jos išsilaikymas mus žavi, bet ir stebina kaip anachronizmas, nes esame įpratę, kad pasaulyje vyrauja toli gražu ne etninės, o vadinamosios didžiosios religijos. Etninės suvokiamos kaip izoliuotos, "atsilikusios", atmestos į civilizacijos pakraštį su bušmenais, Australijos čiabuviais, irokėzais ir jų egzotiškomis religijomis.

Tačiau nei aborigenai, nei irokėzai nesukūrė valstybės. Japonų šintoizmas – etninė religija, ne gentinė. Tai didelis skirtumas. Šintoizmas kaip etninė religija yra tautos, sukūrusios valstybingumą, religija. Šiuo metu jis sinkretiškai susipynęs su budizmu ir konfucianizmu, bet gyvuoja ganėtinai autonomiškai; įtakos ir šaknys dar gerai atsekamos ir ta ar kita sinkretizmo paskatinta inovacija puikiai datuojama. Šintoizmas yra etninė religija, turinti valstybinės religijos statusą. Tai maždaug tas pats, jei lietuvių religinė sistema būtų išsilaikiusi iki šių dienų drauge su valstybine nepertraukiama tradicija. Todėl šintoizmas mums ir įdomus. Kita vertus, kai kurie jo vaizdiniai ir ritualai sutampa su baltiškų religijų elementais, ir dar daugiau – kai kuriuos jų paaiškina ir atskirus mums žinomus faktus susieja į visumą. 

Jurgis Gliauda-Gliaudys apie Lietuvių Tautos misiją ir idealizmo nemarumą

Kalbėti apie idealą reikia juo labiausiai tada, kada apie jį nekalbama, kada kalbėti apie jį nėra madoj.

Idealo siekiu yra persunkta mūsų skaisčioji Kultūra, tas gražus ir kuklus įnašas į visuotinąją Žmonijos Kultūrą. Laisvė, humanizmas, Tėvynės Meilė, aukos prasmė, Tikėjimas anapus žėrėjimu - tai kertiniai mūsų Kultūros rūmo akmenys. Nepaprasta Tautos praeitis iš
augino mus tikinčius idealu ir kovojančius dėl idealo. Tenesuteršia to dvasinio prakilnumo kasdienybės verpetai. Tik betarpiame ryšyje su savo Tautos istorija Mes esame vydūniškieji sau Žmonės.

Kelių šimtmečių siautulyje Lietuvių Tauta patyrė aibes neteisės ir smurto. Tai išaugino Lietuvį kovotoju dėl idealo. Visi mūsų praeities ir Kultūros Kūrėjai per siektinus idealus suvokė savo Tautos misiją - būti iškilia gaire tarp kitų. Idealo siekime Mes sugebame jo visuotinumą sujungti su lietuviškumu...>

V.Bagdonavičius. Ar priimtina mūsų klausai vydūniškoji gaida?

"Suėjus pirmosios Nepriklauso­mybės penkmečiui, Vydūnas pa­skelbė didelį straipsnį „Tautos laisvė ir reikšmė“. Jame rašė:„…skaidriosios akys mato, kad mūsų tauta tėra nepriklausoma ir laisva gyvenimo paviršiaus da­lykuose. Ir jos mato, kad ir tai laisvei gresia pavojus, kadangi ki­tos, būtent esmingosios, laisvės nė­ra. Ir todėl labai svarbu, kad pra­dėtume jos ieškoti, kad pasisteng­tume, jei ją įgijus“ 

Plačiau apie tai čia: http://alkas.lt/2011/02/08/v-bagdovnavicius-ar-priimtina-musu-klausai-vyduniskoji-gaida/