TRIVIENIS – DARNOS ŽMONIŲ SPORTINIS ŽAIDIMAS
Visoje Darnos didvalstybėje itin populiarus naujai sukurtas išskirtinai lietuviškas sporto žaidimas skambiu pavadinimu – trivienis. Trivienis (nuo Žodžio trys - trivienybė pagal Pasaulio sampratą; kario kodeksas - Garbė, Sąžinė, Valia; trys rungtys; trys Gyvybės tipai - augalija, gyvūnija, Žmonės ir t.t.) - tai geriausias Darnos Žmogaus savybes atspindintis sportinis žaidimas, kelias valandas trunkanti trikovė, susidedanti iš trijų skirtingų sporto šakų: orientacinio, greitojo jojimo su žirgais su kliūtimis ir šaudymu iš lanko ir pagal „vikingų futbolo“ taisykles žaidžiamo jėgos, vikrumo ir grumtynių žaidimo - vikriaus (nuo Žodžio vikrumas). Visose žaidimo rungtyse dalyvauja nuo 14 iki 24 sportininkų. Trumpas žaidimo aprašymas:
1 rungtis: orientacinis Miške. Trivienis pradedamas Miške arba Girioje, kuriame pagal orientacinio sporto taisykles sportininkai turi surasti tam tikrus objektus Miške ir greičiausiai atbėgti iki sutartos vietos. Rungtis vyksta pagal orientacinio sporto taisykles ir trunka 36-48 minutes.
2 rungtis: jojimas žirgais su kliūtimis ir šaudymu iš lanko. Pagal pirmosios rungties rezultatus, žaidėjai pereina į antrąją rungtį ir gauna rinktis žirgus. Nugalėjęs orientacinėje rungtyje sportininkas renkasi žirgą pirmas, antras likęs – antras ir t.t. Antroje rungtyje žaidėjai, gavę žirgus, išsirikiuoja prie starto linijos. Tai dažniausiai aplink Mišką, kuriame vyko orientacinės varžybos, išrikiuota trasa.
Pirmas išjoja nugalėjęs orientacinio rungtyje, antras išjoja po tiek sekundžių, kiek pralaimėjo pirmoje rungtyje ir t.t. Jojimo su žirgais tikslas, kuo greičiau atjoti iki sutartos vietos. Jojimo metu reikia įveikti kliūtis ir pataikyti į kelis taikinius, šaudant iš lanko. Jei kliūtys įveikiamos su klaidom ar suklystama šaudant, jojikas turi įveikti baudos ratą (panašiai kaip biatlone ar penkiakovėje). Laimi pirmas atjojęs iki sutartos vietos. Tai yra į šalia Miško esantį piliakalnį, kurio viršuje ir vyksta trečioji, paskutinė trivienio rungtis - vikrius.
3 rungtis: Komandinis grumtynių, greičio ir jėgos žaidimas - vikrius. Piliakalnio viršuje yra maždaug trečdalio futbolo aikštės dydžio lygi veja (max 36mx12m, min 24mx8m), aplink kurią išsidėstę žiūrovai. Abiejuose stačiakampio formos aikštelės galuose, ties viduriu, pastatoma po apvalų skydą su metaliniu antskydžiu (taip vadinama metalinė skydo dalis, dengianti kumštį po skydu). Žaidimo "įrankis" – 2-3 metrų ilgio mietas, kuriuo reikės paliesti priešininkų komandos skydo antskydį. Žaidžia dvi komandos. Prieš pradėdamos žaisti, jos išsirikiuoja linija už savo komandos skydo. Teisėjui įsitikinus, kad komandos pasiruošusios, mietas metamas į orą ties aikštės viduriu. Mieto paleidimo metu komandos gali pradėti kovą. Draudžiama specialiai žaloti kitus žaidėjus, elgtis nesportiškai ir agresyviai: negalimi spyriai,smūgiai, užlaužimai, smaugimai, draskymai, kovų menų panaudojimas, siekiant sužeisti, ir panašūs veiksmai. Galimos imtynės, bet be laužimų ar kitų žalojančių veiksmų. Mietą galima apsikabinti, užgulti kūnu, stumti, traukti ir t.t. Draudžiama skydus perkelti į kitą vietą. Vienai iš komandų pelnius tašką, mietas grąžinamas teisėjui, komandos išsirikiuoja už savo komandos skydo ir laukia teisėjo ženklo pradėti – mietas vėl išmetamas į orą ties aikštės viduriu, kaip ir žaidimo pradžioje.
Aukščiausias asmuo yra teisėjas. Jo nurodymai ir sprendimai neginčijami.
Žaidėjai rungiasi basi. Patogumo dėlei, be viršutinių drabužių. Pirmas po antrosios rungties į varžybų vietą atjojęs dalyvis renkasi sau komandos Draugą iš varžovų, kurie kartu rungėsi pirmose dvejose rungtyse, antras atjojęs buria kitą komandą. Toliau renkamasi pagal pirmas-antras principą: trečias išrinktas patenka į pirmojo komandą ir t.t. Viso vienoje komandoje yra 7-12 Vyrų. Tokiu būdu ką tik buvę varžovai tampa komandos Draugais ir turi greitai išmokti ir prisitaikyti žaisti, t. y. pasiekti rezultatą, kartu. Išsirinkę komandas ir vienbalsiai išsirinkę jų vadovus - rikius, komandos pradeda rungtį, prieš ją privalomai sugiedoję kokią vyrišką sutartinę ar pašokę karo šokį. Visam komandų rinkimui ir giesmėms skiriama ne daugiau 12 minučių. Žaidimas trunka iki tol, kol viena komanda surenka 12 taškų. Laimėjusios komandos kiekvienas žaidėjas apdovanojamas gintaro gabalu, rikis - dviem. Visos rungties metu aikštės kampuose dega keturi laužai, simbolizuojantys kovos įkarštį. (komandų rikiai prieš rungtį įberia susmulkinto gintaro miltelių į Ugnį).
Šis sportas lavina Gamtos pažinimą, orientavimąsi Miške, sąveiką su gyvūnais (jojimo rungtyje žaidėjai nežino, kokį žirgą gaus, tad turi išmokti susigyventi su jau gautu), greitį, taiklumą. Paskutinioji trivienio rungtis – vikrius - ypač lavina gebėjimą susitarti, kuomet iš buvusių varžovų reikia išsirinkti sau komandos Draugą, išsirinkti vienbalsiai sau vadovą (kapos principas, kažkada buvęs savivaldos pamatu mūsuose), taip pat papročių ir tradicijų žinojimą. Visa žaidimo aplinka persunkta tais elementais ir simboliais, kurie darė ir daro Lietuvius stipriais:: Miškas, žirgai, piliakalniai, Ąžuolai, Ugnis, gintaras. Pati rungtis taip pat skatina tiek bendradarbiavimą, tiek jėgą, tiek greitį, tiek Pagarbą varžovui, teisėjams ir žiūrovams. Na, o pats trivienis trunka apie 2h 30min – 3h, pirmai rungčiai skiriant 36-48min, antrai – 24-36, trečiai 24–36, pertraukoms tarp rungčių - 24min.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą