Sergejaus Lazarevo Karmos teorija apie Meilę, dvasingumą, Sveikatą ir Šeimą

Kosmosas. Priežastis-pasekmė

1. Visata yra sukurta iš Meilės, ir joje viskas yra Viena. Čia viskas susiję, todėl viskam yra priežastys ir viskam yra pasekmės. Viskas eina ciklais ir viskas pulsuoja. Vyksta nuolatinis subtilių struktūrų virsmas mažiau subtiliomis ir atvirkščiai. Šiuo metu materialioje plotmėje Mūsų Visata plečiasi. Tačiau pačioj subtiliausioje plotmėje niekada neišėjo iš Taško. Jame visos priežastys ir visos pasekmės visada yra ir visada bus suglaudintos į viena.

Gintaras Beresnevičius apie lietuvišką Dainą ir Rūpintojėlio provaizdį

Dainavimas Lietuvių tradicijoje, matyt, kaip ir dažnoje yra irgi nuasmeninantis, tačiau pakylėjantis kitokiu būdu; meditacija yra dainavimas, nes, drįsčiau tarti, didžioji Lietuvių Dainų dalis yra besiužetė, tai rodo ir epo nebuvimas, o apdainuojami dalykai dažniausiai skirti sukelti tam tikrai specifinei būsenai (arba jai išreikšti) - tai gali būti sielvartas, vargas, vaizdeliai apie dvarus ir kalnus, marias ir Vandenis, tačiau siužetų juose maža. Ištuštėjimas - yra Dainų užduotis ir tada, kai sunkiai dirbama (šienapjūtės Dainos), ir kai verkiama jaunų dienelių vestuvių Dainose - Dainos padeda atsikratyti įtampos, fizinės ar emocinės, ir perkrauti ją į Dainų, kaip sakytume, „lyrinį herojų", savotišką dainininko antrininką, į kurį sukaupus neigiamas ar varganas emocijas, galima sumažinti savąsias. Kita vertus, Dainos yra artimos ir giedojimui, giedamosioms Maldoms.

Vizija ir ekonominė-socialinė programa "Lietuva - žaliasis Baltijos briliantas"

afro.blogas.lt nuotrauka: http://goo.gl/JmSH5F

Lietuvos Žemė Darnoje su Žmogumi.

Žemė <-> Žmogus.

Ji susideda 3 didelių elementų:

- ekonominė veikla; 

- gyvenamoji aplinka;

- švietimas;

Tezės:

- ekologinis (biodinaminis);

- atsinaujinantis (renewable);

- save išsilaikantis (self sustainable);

Toliau šios dvi dalys skirstosi, smulkinasi į smulkesnes dalis.

Ekonominė dalis smulkinasi pakopiškai:

1 - pirminis žemės ūkis arba auginimo stadija;

2 - ž/ū produkcijos pirminis perdirbimas prie derliaus vietose prie ūkių;

3 - giluminis tolimesnis perdirbimas daug fazių į gylį, kiek leidžia inovacijos ir technologijos;

4 - marketingas;

Būk kaip Vanduo

Senovės kinų filosofijos Dao sekėjai teigia, jog darniai sugyventi su savo vidiniu Pasauliu ir Pasauliu apskritai, pasiekti savo troškimų ir poreikių pusiausvyrą, kurti taikų Pasaulį savyje ir aplink save, - įmanoma: tereikia nesusipriešinti su savimi ir kitais.

"Išminčius praktikuojasi neveikdamas", - mokė Laodzi, senovės Kinijos filosofas, vienas iš daoizmo pradininkų (VI - V a. pr. m. e.).

Vakarų skeptikai dažnai sako, kad Dao filosofija "judėti nejudant" reiškia nuolaidžiavimą sau, inertiškumą, tačiau išties čia kalbama apie neforsavimą, nesusipriešinimą su pačiu savimi ir kitais. Svarbu apsisaugoti nuo iliuzijos, kad permainos gali būti "pagal užsakymą", kontroliuojamos ir valdomos. Nori nenori, jos neišvengiamos, nes visi Mes plaukiame laivu, kuris neturi savo uosto. Tai didysis Gamtos ciklas, kuris vadinasi Kelias. Gyvenimas cikliškas, o realybė nestabili. Išmintis - tai sąmoningai leisti tėkmei pagauti tave, leistis nešamam, gyventi Darnoje su šia audringa srove, kurios priešybės jau neneigia viena kitos.

Dainiaus Razausko laiškas sutrikusiam Lietuviui, kaip susigrąžinti Gyvenimą, Laimę ir Tėvynę

<...> Kilnios Giminės sūnau, nebijok!

Stok už savo širdį, išsitiesk, pakelk akis ir nieko nebijok!

Ir neklausyk daugiau, kas tau ką sako, o tik savo širdies. Neklausyk buvusių Draugų, jei ims tave šiepti, – anokie tuomet tai Draugai! Neklausyk žurnalistų, kunigų nei ekstrasensų – tik savo širdies. Ji, tavo širdis, vienintelė žino.

Jei suabejosi, atsikelk trečią nakties, atsisėsk, o jei visai pasiklydai – atsiklaupk priešais savo širdį ir sudėk prieš ją visas savo mintis, visus jausmus, visas viltis ir nuogąstavimus, visus įmantrius išvedžiojimus, kurių prisiskaitei ar prisiklausei, visus kaltinimus, kuriais tave gal apsvaidė. Ir patylėk. Širdis žinos.

Vos gimęs Vaikas dar nemoka vaikščioti, taip ir tu, radęs Gyvenimą, kurį laiką keturiom repečkosi, šlitinėsi lyg girtas ir išdarinėsi visokias kvailystes. Bet ar gimęs Vaikas turi kitą pasirinkimą, nei drįsti ir palengva išmokti?

Vienybės ir Meilės siekio svarba

Kai Žmogus veržiasi į Vienybę, Meilę, stengiasi vykdyti aukščiausius dėsnius, jis ima sparčiai dvasiškai augti ir jo biolauko struktūros darnėja. Tai ir yra jo apsauga, jo imunitetas ir Sveikata, jo palikuonių ir artimųjų laiminga ateitis. O jeigu Žmogus agresyvus, egoistiškas, piktas, jis palaiko naikinimo programą, kurios užuomazga slypi kažkur jo biolauke, tai dar labiau ardo jo dvasines savybes ir veda į išsigimimą. Kaip sako bažnyčia, jeigu Žmogus neina link Dievo, jis eina link šėtono.

Kadangi bet koks Mūsų poelgis fiksuojamas informaciniame lauke ir veikia Mūsų elgesį ir likimą, visa, kas nukreipta prieš Meilės ir Vienybės dėsnius, atitraukia Mus nuo Visatos, provokuoja naikinimo programų vystymąsi ir stiprėjimą. Todėl netgi atsitiktinis poelgis gali turėti įtakos Mūsų likimui. Visa etikos prasmė - nekaupti negatyvios karmos, kuri, sulaukusi tam tikro momento, staigiai suaktyvės ir ims naikinti Mus ir Mūsų Vaikus.

Ištrauka iš Sergejaus Lazarevo Knygos "Karmos diagnostika"

Omramas Mikaelis Aivenchovas apie paprastų Darbų jėgą

Žmonės mano priartėsią prie Dievo, jei melsis ir medituos. Nieko panašaus. Net dvasinis Darbas taptų proziškas ir nuobodus, jei nesiektume idealo. Ir priešingai, į patį paprasčiausią Darbą įdėdami dievišką idėją, jį sudvasinate. Dvasingas Žmogus žino, kaip visa, ką jis daro, panaudoti, kad užmegztų ryšį su Dievu ir pasiektų Darną. 

Albertas Einšteinas apie Žmogų ir Atjautą

Žmogus – tai dalis visumos, kurią vadiname Visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo Sąmonės optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio Žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad Atjauta pasiektų visas gyvas būtybes ir visą prigimties Grožį.

Jonas Beržanskis apie Lietuvių Tikėjimą

Žmogus yra tik menka Gamtos dalelė, ir ta dalelė džiaugiasi, matydama visą Gamtą, su kuria ji yra amžina visu savo kūnu <...> Tas tai įgimtas džiaugsmas ir įgimta baimė jį nustoti ir yra senovės Lietuvių Tikėjimas.

Darnių Vyro ir Moters santykių įtaka Taikai bei Laisvei

Nuotrauka iš http://goo.gl/hBlO8C

Didžioji Deiva ir Tėvas per Vyrą ir Moterį Žemėje apsijungia, kad per juos gyventų, Vaikus gimdytų ir Dangų Žemėje savo Darbais kurtų. Dabar suprantu, kad tiktai patys Žmonės Žemėje tiek Dangaus karalystę įsteigti, tiek Žemę tamsos debesimis apleisti gali. Skirtingi Žmonės Žemėje gyvena, skirtingų siekių vedini. Skirtingi Vyrai ir skirtingos Moterys. Atskirai paėmus kiekvienas savą jėgą turi, tačiau kartu apsijungę tą jėgą sustiprina, todėl daugiau padaryti gali.

Moteris Meile stipri, o Vyras - Valia. Abu juos bendras Tikėjimas, iš kurio savi tikslai gimsta, sustiprina ir dar labiau apjungia, Vieniu padarydamas. Moteriai lyg Deivai Žemėje esančiai, Meilę ir Taiką kurti lemta, Vyrams vis apie jas primenant, kad savo kovose nepasimirštų. Vyras greitas kovoms, tačiau jis lyg Tėvas - Moters kuriamą Taiką ir Meilę sužiūrėti, gerbti ir saugoti ir nuo tamsos užmačių ginti turėtų. Tada karų nebūtų. Tikėjimas Deiva ir Tėvu žemiškiems Vyrui ir Moteriai Dvasios galybę suteikia. Netikėjimas jais Dvasios lobių atverti negali. Jais netikintys nesupranta Taikos, todėl prieš kitus ranką kelia. Tada Vyras Moters negerbti ima, nes Taikos negerbia. Todėl svarbu, kad abu tikėtų. Jei vienas tikės, o kitas - ne, nieko iš tokios sąjungos nebus, nes neturės ji Dvasios jėgos, kančia ji gali tapti porai ir jos Vaikams. 

Michailas Ščetininas apie Vaikų auklėjimą

..Mes apskritai stengiamės amžiaus sąvoka nesinaudoti. Tai labai svarbu. Atkreipkite dėmesį, - čia Mokytojai ir mokiniai tartum lygūs. Teisybė, šita grupė - ypatinga. Čia yra tie, kurie negalėjo dalyvauti namo statyboje. Jiems yra iškelta užduotis: išmokti dešimtmetės Mokyklos matematikos kursą, kad paskui galėtų perduoti savo Žinias šiuo metu dirbantiems statyboje. Ir iš tiesų taip bus. Todėl, kad jų protuose kuriasi tarpusavy suderintų elementų integracijos sistema. Žmonijos atminty tebėra išlikęs Visatos sąrangos žinojimas ir gyvavimo būdai kosmoso erdvėje. Todėl yra labai svarbu neįsileisti minties, kad Vaikai ko nors nežino. Jei kuris aiškintojas įsileis tokią mintį, jo mokiniai nieko ir nežinos.

Svarbiausia aiškintojui - susisieti su mokiniu užduočių sprendimo ryšiais, tada mokymasis eis savaime, reikės tik nesukoncentruoti dėmesio į mokymą, į įsiminimą, nė minties tokios neįsileisti, kad kažkas kažką moko. Atlikdami bendrą Darbą, jie nustoja jautę, kuris iš jų mokinys, o kuris - Mokytojas. Sprendžiant uždavinius įgyjamos būtinos Žinios, teisingiau sakant, ne įgyjamos, o tik prisimenamos. Tai refleksinis lankas, - prisimenate Pavlovo bandymus, - reakcijos stimulas. Jeigu tai būtina - aš sprendžiu. Labai svarbu, kad tai, ką jie daro, turėtų tiesioginį ryšį su juos supančiais Žmonėmis.

Moralės ir Pareigos dėsnis pagal Imanuelį Kantą

„Elkis tik pagal tokią maksimą, kuria vadovaudamasis, tu kartu galėtum norėti, kad ji taptų visuotiniu dėsniu.“

Bendras pareigos imperatyvas galėtų skambėti ir taip: „elkis taip, tarytum tavo elgesio maksima per tavo Valią turėtų tapti visuotiniu Gamtos dėsniu”.