Blaivybė kaip Tautos ateities sėkmės garantas

..Žymiausias yra alkoholis. Daug jau daroma, kad jis būtų šalinamas. Vis dėlto jis stipriai dar vartojamas. Ir bus geriamas, kol žymesnieji Tautos Žmonės to nesiliaus. Todėl neturėtų nė vienas Žmogus, kurs girtauja, užimti valdžiavoje nors ir tik prasto valdininko vietą. Mokytojas, gydytojas, teisėjas ir kunigas turėtų iš vietos būti paleidžiami, jeigu girtautų. Bet tie, kurie valdžios pirmoj vietoj stovi, neturėtų niekumet alkoholio vartoti. Valdžios Žmonės turėtų būti visumet blaivūs ir nepajudinami kaip Žemės ašigalio žvaigždė. Jie turėtų visiems būti patikimi. O alkoholis ne tiktai kvailina Žmogų, jo smegenis sustingindamas, bet padaro jį ir ūpingą, o tokiu Žmogumi negalima niekumet pasitikėt. Lygiu būdu kenksmingas yra tabakas. Jo vartojimas pasidaro tikra liga. Užėjusi ant Žmonių kaip kokia pikta Dvasia, juos ir nuodija, kol nubengia...

..Juk neapsakomas yra nuostolis ir blogumas, kurį sukuria alkoholis, tabakas ir kiti svaigalai. Kiek nelaimių, kiek ligų, kiek skausmų, kiek vargų sudaro tie nuodai! Ne vien tai, kad Tautos turtas eikvojamas perkant iš svetur visokių gėralų, bet Žmonės menkinami, silpninami, kvailinami ir žudomi. Todėl ir visur, kur Tauta išmintingųjų yra valdoma, pasistengia šį blogumą iš Tautos Gyvenimo išrauti. O po neilgo laiko visos valdžios bus priverstos uždrausti svaigalų vartojimą...
...Tirdami traukinių, automobilių ir kitų mašinų nelaimes, nustembame, kad dažniausiai jų priežastis yra alkoholis ar kiti svaigalai. Mašinos tegali būti valdomos blaivaus Žmogaus. Todėl valdžios turės reikalauti ir iš valdininkų, iš automobilių vežėjų visiško blaivumo. Kurs negali gyventi be alkoholio, negali būti valdininku ir automobilių vežėju...

Dao filosofija apie tikrąjį Žmogiškumą

Visi dideli dalykai prasideda nuo mažų, tad ir Mūsų tikrasis žmogiškumas prasideda minties Laisvėje, kurios ketinimuose ir veiksmuose atsiskleidžia tikrasis Mūsų vidinis turinys ir jo gyvuliška arba Dieviška vertė. Tikrasis Žmogiskumas yra ne įgyta profesija ar elgesio modelio (veido) parinkimas norint įtikti, tikrasis Žmogiskumo buvimas ar nebuvimas atsiskleidžia kasdieniniame Gyvenime prieš Žmoną, Vaikus (ar vienuoliškoje bendrijoje)  ir labiausiai likus vienam pačiam su savimi.

Tomas Girdzijauskas apie Pagarbą Motinai ir Tėvui

Lietuvių asmeninis santykis su savo Tėvais turi radikaliai keistis į gerą pusę. Labai svarbus Žmogaus Gyvenimo sėkmės faktorius yra santykis su Tėvais: Motina ir Tėvu. Tėvas lemia dangišką, dvasinį, mentalinį aspektą. Motina lemia žemišką, materialų, fizinės Sveikatos aspektą.
Mintyse ir Motinai ir Tėvui būtina visą Gyvenimą dėkoti vien už tai, kad tave (Mus) pagimdė. Ir net mintyse (vidiniame dialoge) nereikšti net mažiausių pretenzijų Tėvams, o tik dėkoti, dėkoti, dėkoti. Ir ne mūsų reikalas, kokios yra jų asmenybės/charakteriai - Mes net mintyse neturime teisės jų teisti. Bendraujant su Tėvais būtina rodyti didžiulę Pagarbą - kalbėti ne kaip su sau lygia, bet kaip su aukštesnio rango būtybe. 

Urantijos Knyga apie Širdį ir protą

Labai dažnai jūs painiojate Sielą-Širdį ir protą, manydami, kad Žmogus, atsisakęs savojo proto vedimo ir atsidavęs Širdies, arba Sielos, vadovavimui tampa neprotingu. Jūs imate tuščiai švaistyti energiją ir įrodinėti, kad Žmogaus protas yra pats svarbiausias normalaus Žmogaus savojo aš komponentas, kad be proto jis nebetenka savosios asmenybės kasdienio ir normalaus pasireiškimo.

Jūs turite atskirti du esminius dalykus – proto netekimą ligos ar nepaprasto Gyvenimo sukrėtimo atveju, ir žmogiškojo proto pakeitimą aukštesniu Sielos-Širdies vadovavimu. Kada jūs atsiduodate aukštesniam vedimui už savo gyvulinio ir genetinio paveldėjimo protą, tada jūsų protas įgauna daug gilesnių ir skvarbesnių aspektų, kurių gyvulinis Žmogaus protas iš viso neturi. Jūs tampate dar protingesni negu buvote iki tol, nors jokių Knygų neskaitėte, kaip savo protą lavinti. Tiesiog jūs, kiekvienas, patys atsivėrę Tėvui ir dar labiau užmezgę gyvą ryšį su gyvuoju Tėvu, esančiu jau dabar jūsų, kiekvieno, viduje, jūs ir atveriate daug aukštesnius savojo proto imlumo virpesius, kurie gali iš gilesniuose pasąmonės ir viršsąmonės kloduose esamų Tėvo Dvasios, Minties Derintojo, jums perduodamų, skleidžiamų paties aukščiausiojo dažnumo virpesių, pasiimti vis didesnį ir didesnį kiekį ir vis išmintingesnės ir išmintingesnės informacijos.

Darnos Žmogaus priesakai

Vertink visa tai, ką šiandien turi, ir dėkok Kūrėjui už visa.
Paleisk tai, prie ko laikaisi prisirišęs – leisk jam ir sau srovėje laisvai tekėti.
Pakelk akis į Dangų, pažvelk į Saulę.
Leisk visiems būti tokiems, kokie jie yra.
Gerbk kiekvieną kitą.
Švęsk mažyčius kasdienybės sakramentus.
Mokykis būti čia ir dabar.
Ryžkis išeiti iš komforto ribų – pažink platesnius vandenis.
Atsakyk į kvietimą tylai.
Sugrįžk į uostą, į Ramybės centrą.
Leiskis būti nustebintas – pastebėk stebuklus įprastose vietose.
Niekas nevyksta veltui – įžvelk sau žinutę.
Priimk kitą besąlygiškai, be išankstinio nusistatymo.
Nekaltink ir neteisk kito – užjausk.
Atleisk – sau ir visiems.
Pasitikėk Visata, aukštesne už visa Valia.
Atsiduok.
Priimk viską, kas yra Tavyje, apkabindamas.
Elkis taip, kad savo elgesiu, mintimis, Žodžiais ir veiksmais, nekenktum kitam.
Laimink visa, kas gyva ir negyva aplink Tave.
Pakalbink Akmenį, Jūrą, skruzdę, Medį.
Pamyluok Motiną Gamtą.
Gavęs duok, davęs priimk.
Susigrąžink savo Galią.
Išvalyk ir sustiprink save meditacijoje ar Maldoje.
Valdyk savo protą, nesileisk būti proto valdomu.
Kvėpuok giliai, ramiai, tolygiai.
Būk sąžiningas, savo ir kitų atžvilgiu.
Gerbk Tavyje esantį Dieviškumą – Dievo ir Deivės įsikūnijimą Tavy ir jo išraišką per Tave.
Būk kantrus, mokykis laukti.
Gyvenk taip, kaip Tu jauti, net jei kitaip visuomenėje yra įprasta arba kitaip buvai mokomas.
Ugdyk save kasdien.

Tėvas Stanislovas apie dvi Žmonių grupes

Amžių amžiais buvo ir, matyt, bus dvi Žmonių grupės. Vienų veidai bus nuolat pakelti į Dangų, antrieji iš jų juoksis, šaipysis, vadins svajotojais. Tie, kurie moka išlaikyti pakeltas galvas, yra tartum Šviesos laidininkai į šią pilką ir nuobodžią Žemę. Dievas nuolat siunčia savo Šviesą į Žemę, bet maža laidininkų, maža pakeltų galvų ir Širdžių.

Lietuvio sugalvotas energetiškai nepriklausomas pastatas-miestas Jūroje

Rido Matonio išradimą drąsiai galima statyti į vieną lentyną su pasaulinio garso idėjomis, kurias kartas nuo karto mėgsta pareikšti ne tik išradingieji japonai, bet ir kiti novatoriai, mąstantys apie ateities technologijas.
Ką gi siūlo Lietuvos išradėjas? Naujasis išradimas susijęs su netoli kranto arba atviroje Jūroje ar vandenyne įrengiamais pastatais bei įrenginiais, skirtais elektros gamybai iš Vandens judėjimo, tokio kaip vandenynų ir Jūrų srovės, bangavimas, potvyniai ir pan. Konkrečiai šis išradimas susijęs su vandenyne stovinčiais pastatais, kurie dalį pastato viduje suvartojamos energijos pasigamina sąveikaudami su minėtais aplinkos poveikiais - srovėmis, bangomis ir potvyniais.
Autoriaus patente rašoma, jog svarbiu energijos gavybos šaltiniu tampa atsinaujinantys energijos šaltiniai. Labai paplitusi elektros energijos gamyba naudojant Saules, vėjo, geoterminė, upių Vandens tekėjimo energijos rūšis. Tačiau labai mažai tyrinėta sritis yra energijos gamyba iš Jūrų ir vandenynų Vandens judėjimo. Tokie reiškiniai kaip povandeninės srovės, bangavimas ir potvyniai, kurių metu Vandens lygis kartais pakyla net keletą metrų, tampa dar viena atsinaujinančios energijos rūšimi. Žinoma nemažai išradimų, kuriuose aprašytos įvairios povandeninės turbinos, kuriose judančio Vandens energija yra paverčiama elektros arba kitų rūšių energija.

Mahatma Gandi apie Žmogaus Pareigą

Kas įgyjama mylint, lieka visiems laikams. Tai, kas įgyjama nekenčiant, Gyvenime tampa našta, nes tai padaugina neapykantą. Žmogaus Pareiga - mažinti neapykantą ir skleisti Meilę. 

Meilė Lukšienė apie tautinės Mokyklos kūrimą

Visi suvokiame, kad kelias į suverenumą eina ne vien per ekonomiką bei politiką, bet ir per Žmogų. Esminis Jo pasikeitimas, pribrendimas Laisvei, demokratijai. Jo dorovinis lygmuo. Jo nuovokumas apie savosios Kultūros visumos raidos kryptis ir santykį su Pasauliu, jo kūrybiškumas ir angažuotumas Tautos ir Žmonijos reikalams yra būtinoji sąlyga bendram tikslui pasiekti. Tokį Žmogų galime išsiugdyti sutelktinėmis Mokyklos ir visuomenės (kartu su Šeima) pastangomis. Šių veiksnių neįmanoma vienų nuo kitų atskirti.

Jeigu norime savarankiškai gyventi ir tvarkytis, turime sukurti Mūsų Kultūros tradicijas ir poreikius atitinkančią švietimo sistemą, kur kiekviena grandis tikslingai būtų suderinta su kitomis, kur ugdytojas ir ugdomasis gebėtų suvokti savojo krašto poreikius ir savo paties Pareigas ir gebėjimus. Tą laikotarpį išgyveno Nepriklausoma Lietuva. Ji siuntė Žmones pasimokyti ir pasidairyti į kitas šalis, kvietėsi patarėjų (pvz., suomį prof. Niemį), dėstytojų. Sunkus buvo metas. Ne lengvesnė padėtis ir dabar. Tiesa, turime kur kas daugiau inteligentijos, daugiau visų sričių patyrusių Žmonių, bet ir švietimo sistema, ir gyvenimo poreikiai kur kas sudėtingesni, o čia dar kaip rūdys įsiėdę inercija, vergiškumas, pažeistas dorovinis daugelio Mūsų pagrindas. Užsisklendėme siauroje specializacijoje, nematydami daugybės visuomenės negalavimų – taip buvo lengviau gyventi. Ne veltui šiandien rašoma, kad turime gydančių specialistų, o trūksta gydytojų, turime gerų Mokytojų dalykininkų, o trūksta pedagogų. Štai ir klausimas, kokia turi būti įvairių pakopų Mokyklų sistemos struktūra, kad visa sistema efektyviai, darniai veiktų?

Vydūnas apie Tautos Vaikų uždavinį

..Tautos Vaikai turi savo uždavinius. Savaime jie vieną sprendžia. Užgimę jie savinasi Tautos Gyvatos turinį. Bet neužtenka to. Jie jį turi ir didinti. Savaime jie gamina Vaikus panašius į save. Ir tuo kraują kelia tolyn į naujus laikus. Bet ir to neužtenka.

Tautos Gyvata yra gyvas psichinis pasaulis. Tasai turi turtėti, turi svarbėti, turi daugiau veikti Žmonijoj ir visame Pasaulyje. Eina šišion kalba apie Kultūrą, apie Kalbą, Kalbos turtus, apie Tautos Žmonių įpročius ir būdus, apie jų Sielos apsireiškimus, apie žmoniškumo antspaudą Tautos Gyvenimo skritulyj.

Ir pagaliau reikėtų dar šitą pastebėti. Žmogus yra aukšto sąmoningumo laipsnio asmenybė. Ir jis turėtų savo Gyvenimo uždavinį vykdyti su visu atsidėjimu ir su paties pasiryžimu.

Tai kaip tik pridera jo luomui tarp viso, kas Pasaulyje esti. O jeigu Tauta yra galimybė Žmonėms gyventi ir Žmonėmis būti, tad jis savo pasiryžimu iš tos galimybės turėtų padaryt sąlygą ir tikrai tinkamą priemonę, kuri kiekvienam Tautos Vaikui derėtų aukščiausiajam savo žmoniškumui apreikšti.

Septyni Vinco Kudirkos priesakai ainiams

1. Iš praeities Tavo sūnūs Te stiprybę semia (Pradžia: šaknų puoselėjimas, atmintis);
2. Tegul Tavo vaikai eina Vien takais dorybės (Dora, tyrumas, saviaukla);
3. Tegul dirba Tavo naudai Ir žmonių gėrybei (Besąlyginė tarnystė Gimtinei);
4. Tegul Saulė Lietuvos Tamsumas prašalina (Atsigręžimas į Šviesą, Tikėjimas);
5. Ir Šviesa, ir Tiesa Mūs žingsnius telydi (Ėjimas su Šviesa ir Tiesa);
6. Tegul Meilė Lietuvos Dega Mūsų širdyse (Besąlyginė Meilė);
7. Vardan tos Lietuvos Vienybė težydi (Pabaiga: bendras rezultatas per Vienybę).