Tauta pasiekia, ko trokšta, kai gali sujungti saviškius ir pakreipti jų jausmą, mintį ir Valią viena linkme. Tauta laimi, kai vieningai vykdo savo sprendimus ir savo Žodį pasako laiku.
Tautos sprendimai seka pribrendusia joje idėja, bet reikia lūpų, kurios ją pasakytų, – prinokęs vaisius laiku nenuskintas nyksta, – reikia veiksmų, kuriais idėja būtų vykdoma. Kai nėra lūpų Tautos Gyvybės Žodžiui tarti, kai trūksta Tautos Dvasios prisisunkusios vadovybės reikalingam veiksmui padaryti, Tauta merdi.
Reikia ugdyti savo Tautos Galią – medžiaginę, dvasinę, politinę, teisinę, dorinę… Reikia visą savo Gyvenimą pajungti šitiems didiesiems siekiams. Kaip testamentą Lietuvai skelbiu devynius dėsnius, kurie eina iš ilgaamžio Lietuvių Tautos patyrimo, Laimėje ir nelaimėje įgyto, ir kurie laikytini Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės Gyvenimo pačiu pamatu.
Pirmas dėsnis.
Lietuvių Tauta, gaivinama savo neišsenkamų kūrybinių versmių, kurios yra tiek davusios Pasauliui ir tiek yra Pasaulį veikusios, siekia gyventi ir veikti aukščiausiu Kultūros lygiu ir kurti savą lietuvišką lobyną, kuris šviestų visuotinėje Žmonijos Kultūroje.