IDEOLOGIJA

Darnos Žmonės

Darnos didvalstybėje vyrauja valstybinė Darnos ideologija. Šis Žodis ir jo prasmė, reikšmė persismelkia visuose Tautos ir Valstybės Gyvenimo aspektuose. Darna yra visa ko pamatas. Tai atsispindi ir Valstybės pavadinime - Darnos Didvalstybė, ir virštautės pavadinime - darniai, skirtas pavadinti baltų teosofijos ir Kultūros bei Darnos pasaulėžiūros ir ideologijos puoselėtojams. Tad Darnos didvalstybės gyventojas - darnis arba Darnos Žmogus. 

Darnos nuostata mūsų krašte nuo amžių buvo ir yra pati svarbiausia dėl daugelio priežasčių. Apibendrintai Darnos ideologiją galima apibūdinti šiais pamatiniais teiginiais: 

• Žmogus gyvena ir Pasaulis gyvuoja tik dėl darnios Gyvenimo pradų sąveikos ir paties Žmogaus teisingo ir doro elgesio. Darnos idėja glūdi baltiškosios Kultūros pradmenyse. 
• Darnos reikšmę liudija Lietuvių Kalba. Žodžio Darna tiesioginiai vediniai yra: daryti, Darbas, derlius, derėjimas, dermė, Darna, Dora ir kt. 
• Žmogaus ir Gamtos bei Žmonių bendrijos (Šeimos) derėjimas sukuria Dorą ir Darną. Darna yra svarbiausia Gamtos ir Žmogaus idealų siekiamybė, pasiekiama ir išlaikoma tik nuolatiniu triūsu, Darbu. Darbas visuomet buvo ir yra tiesiog neatskiriamas nuo moralinės ir religinės gyvensenos. 
• Darna nėra pastovi ir nekintanti Laimė, ji labai priklauso nuo Žmogaus ir Aukščiausių Galių pastangų bei rūpesčių. 
• Pati Darna nėra Žmogaus Gyvenimo tikslas, Darna yra priemonė palaikyti ir saugoti Gyvastį. Lietuvių Darna labai artima indų Dharmai – Pasaulio dorovinės Tvarkos principui.
• Darną kuria skirtingų ir net priešingų jėgų sąveika. Tokios skirtybių poros kaip Šviesa-tamsa, Ugnis-Vanduo, Vyras-Moteris ir kt nebūtinai reiškia „gėrio-blogio“ santykį. Šios priešybių poros nėra sustingusios, jos ne tik sąveikauja, bet ir kinta. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera, ir atvirkščiai. Žmogaus atžvilgiu nėra nei visiškai gerų, nei amžinai blogų Dievų ir Deivių. Blogis – Darnos žlugimas, jos nebuvimas ar nesugebėjimas ją atkurti. Tai aiškiausiai pastebima Gamtos niokojime, Žmogaus veikloje, nukreiptoje prieš patį Žmogų ir Gamtą bei jos Tvarką.
• Pasaulis taip pat geranoriškas Žmogui, jei jis geranoriškas jam. Priežasties-pasekmės ryšio arba karmos suvokimas. Gamta rūpinasi Žmogaus gerove, nors neretai ji pasirodo ir grėsmingu pavidalu.

Antras svarbus dėmuo Darnos ideologijoje yra DORA. Doroviniai paprotiniai idealai sudaro Darnos ideologijos šerdį. Jos Dorovės pamatiniai teiginiai yra šie:

• Svarbiausias dorovinis reikalavimas – pagarba Gyvybei, jos apsauga, iš čia išplaukia reikalavimas nežudyti. Kadangi supanti Gamta suvokiama esanti gyva, tad Pagarba skiriama visoms esminėms jos apraiškoms. Darnos Žmogus gerbia Žemę, Vandenį, Saulę, Mėnulį, Ugnį, Duoną, Medžius, paukščius, gyvūnus ir pan. Nuodėme laikomas toks poelgis, kuris griauna ar žeidžia šias nuostatas. Todėl nuodėmė yra teršti Vandenį (šaltinio ir kt.), Ugnį ( židinio ir kt.), niokoti Žemę, teršti Duoną. Gyvūno nužudymas yra tokia pat nuodėmė, kaip ir Žmogaus nužudymas. Kadangi išvengti gyvų būtybių – Medžių, augalų, gyvūnų – žudymo sunku, nes tokia Gamtos sąranga, vadovaujamasi Protėvių patirtimi: daryti tai tik būtinybės verčiamiems.
• Daryti kitam Žmogui ar gyvai būtybei tai, ką pats norėtum, kad tau būtų daroma.   
• Prievartos vengimas ir nekerštavimas;
• Palūkanų siekimas arba gyvenimas iš palūkanų Darnos ideologijoje yra visiškai svetimas ir amoralus;
• Labiausiai paplitęs bendradarbiavimo būdas - Talkos – bendras darbas be užmokesčio, taip pat bičiulystė – bitininkavimas, paremtas doroviniais, bet ne ekonominiais ryšiais.
• Žmonių santykiuose ypač svarbi pagarba Motinai, Tėvui ir vyresniam Žmogui. Pagarba vyresniam Žmogui yra svarbiausia dorovinė priedermė Darnos Didvalstybėje. 

Darnių pasaulėjautoje daug šviesaus ir ramaus jausmo. Darnos Žmonės jaučia ypatingą Meilės Pasauliui jauseną, apimančią Žmogaus ir Gamtos Pasaulį. Visose Dainose vyrauja Meilė, jos motyvai ir simboliai. Jose apdainuojami Meilės ir džiaugsmo jausmai, piešiama Šeimos Gyvenimo Laimė ir paprasčiausiu būdu parodomi švelnūs Šeimos narių ir Giminių santykiai. Ši Meilės pasaulėjauta yra senosios baltiškosios tradicijos palikimas ir jos išsaugojimas bei puoselėjimas yra Valstybės prioritetinis uždavinys. 

Labai svarbi sudėtinė Darnos ideologijos dalis yra Tiesos paradigma - sveikos mąstysenos ir darnaus Gyvenimo pagrindas.  Tautos susivienijimo ir kokybiško šuolio bei proveržio raktas - mąstymo paradigma, remiantis 3-mis Tiesos nustatymo kriterijais:

1.    Autoritetingo asmens nuomonė duotu klausimu. 

2.    Protėvių nuomonė Šventuose Raštuose ir nematerialiame palikime. 

3.    Asmeninė patirtis.  

   Kiekvienas pilietis, jei ne dėl Tiesos, tai bent jau dėl savo gerbūvio, o taip pat tam, kad išvengtų klaidų dvasiniame tobulėjime, naudojasi visais trimis kriterijais. Jei visi trys kriterijai byloja vieną ir tą patį, Darnos Žmogus neabejoja - tai Tiesa. Jeigu bent vienas kriterijus prieštarauja kitiems dviems, sąžiningai aiškinasi ir ieško atsakymų toliau, bet Tiesa to nelaiko.

Išsamiau apie kiekvieną kriterijų:
      1. Tai - Žodžiai, ateinantys iš dvasinio Mokytojo lūpų, Šventųjų Raštų žinovų, taip pat  kompetetingų Žmonių patarimai. Protėviai byloja, jog tai geriausias būdas pažinti šį Pasaulį. Šis asmuo reiškia būtent Mokytoją, ne šarlataną ar šundaktarį, kurių visuomet pasitaiko nemažai. Vedų raštai, kurių Išmintį Darnos Žmonės studijuoja nuo mažumės, nusakyta, kas yra Žinojimas, t.y. 21 savybė: nesikėlimas į puikybę (kuklumas), nuolankumas, neprievarta, pakantumas, paprastumas, kreipimąsis į tikrąjį dvasinį Mokytoją, švarumas, tvirtybė, savitvarda, juslinio pasitenkinimo objektų atsisakymas, netikro ego neturėjimas, suvokimas, jog Gimimas, Mirtis, senatvė ir ligos yra blogis, atsižadėjimas, neprisirišimas prie Vaikų, Žmonos, Namų ir kitų panašių dalykų turėjimo, Ramybė tiek malonių, tiek nemalonių dalykų akivaizdoje, nuolatinis ir besąlyginis pasišventimas Aukščiausiajam, Protėviams, šviesus protas, nuvedantis nuo šurmulio, šalinimąsis Žmonių minios, savipakankamumas, savęs pažinimo svarbos pripažinimas, nepertraukiamas ir giluminis Dvasios, Šviesos ir tikrojo Aš pažinimas, nuolatinis Absoliučios Tiesos ieškojimas. Autoritetu, kompetetingu asmeniu, Mokytoju galima laikyti Žmogų, turintį šias savybes. Darniai neidealizuoja Mokytojų, nes tai trukdo išgyventi gilesnį kitų Kūrėjo pasireiškimų pojūtį. 
       2. Tai visi Pasaulio Šventieji raštai (Vedos, Koranas, budistų, Dao raštai ir pan.) - Dainos, pasakos, legendos, mitai, patarlės, priežodžiai ir kt., išsaugoję savyje racionalų Vedinės Kultūros grūdą. Pirmiausia tai artimiausių Protėvių, t.y. Lietuvių, patirtis ir Išmintis.
    3. Tai kiekvieno piliečio asmeninė dvasinė ir materialinė patirtis, kuri leidžia palyginti išgirstas Žinias su jau patirtais išgyvenimais. Darnos Žmogaus, jau patyrusio vieną ar kitą dalyką, niekuomet neįtikinsi, jog yra priešingai.

      Ši paradigma iš esmės keičia gyventojų gyvenseną ir mąstyseną, nes pasidaro neįmanoma Darnos Žmogaus suklaidinti ar apgauti, ar įpiršti svetimas vertybes, kadangi anksčiau ar vėliau šios paradigmos besilaikantieji prieina tas pačias išvadas ir tampa bendraminčiais. Ši paradigma palaipsniui įsivyrauja visoje Darnos Didvalstybėje ir Pietryčių ašies Valstybėse, vietoj anksčiau klestėjusios savimonės, paremtos juslių kanalais gauta informacija. Daugumai gyventojų laikantis šios mąstymo paradigmos, vyksta nuolatinis visuomenės tobulėjimas, užtikrinamas didžiulis kokybinis Valstybės šuolis. Tai yra Tautos vienijimosi ir stiprybės garantas.

Abstrakčiai kalbant, Darnos ideologijos pamatas - tūkstantmetė Protėvių Kultūra, cementas - Tiesos paradigma, plytos - stipri Šeima, iš to seka darnios Lietuvos visuomenės vystymosi koncepcija, iš kurios jau dėliojasi kiti jos dėmenys.