Vyčio priesakai. Jeigu tu nori pakeisti Pasaulį, mylėk Moterį

Jeigu tu nori pakeisti Pasaulį, mylėk Moterį, mylėk Ją iš tikro.
Rask Tą, kuri prasiskverbia į tavo Sielą taip, kad visa kita netenka reikšmės.

Atidėk šalin savo vertybių sąrašą, priglausk ausį prie Jos širdies ir klausyk.
Klausyk vardus, maldas, kiekvieno gyvo sutvėrimo - sparnuoto, raibo ar pūkuoto, visų požeminių ir povandeninių gyvių - Dainas,
Visa ko žydinčio ir žaliuojančio, visų, kurie dar negimė ir kurie jau mirę…
Klausyk jų sugrįžimo į Vienį, kuris jiems dovanoja Gyvenimą, elegiškų pašlovinimų.
Jeigu tu neišgirdai savo vardo - tu tiesiog klauseisi nepakankamai ilgai…
Jeigu tavo akys neprisipildė ašarų, jeigu tu nenusilenkei Jai,
Tu niekada neliūdėjai, prarasdamas Ją.

Jeigu tu nori pakeisti Pasaulį - mylėk Moterį, vienintelę Moterį, pranokdamas save, savo norus ir išskaičiavimus, pranokdamas savo vyrišką prielankumą jaunystei, Grožiui  ir įvairovei, savo paviršutinišką Laisvės suvokimą.

Mes davėm sau tiek daug pasirinkimų. Mes užmiršome, kad tikroji Laisvė  ateina, kuomet stovi savo Sielos Ugnies centre, kuris visiškai sudegina tavo pasipriešinimą mylėti.

Yra tik viena Deivė.

Pažvelk į Jos akis ir išvysk, išvysk iš tiesų,
Ar tai Ta, kuri tarsi prinešė kirvį prie tavo galvos? Jei ne - išeik.
Išeik tuoj pat. Negaišk laiko visokiems “pasistengsiu”.
Žinok, kad tavo sprendimas nieko negali su Ja padaryti, todėl kad iš principo Mes renkamės ne “kam”, o “kada” pasiduoti.

Jeigu tu nori pakeisti Pasaulį, mylėk Moterį.
Mylėk Ją dėl Gyvybės, pranokdamas savo mirties baimę,
Pranokdamas savo Motinos manipuliacijų baimę savo galvoje.
Nekalbėk Jai, kad tu pasiruošęs už Ją numirti.
Pasakyk Jai, kad tu pasiruošęs gyventi kartu su Ja, sodinti Medžius,
Ir žiūrėti, kaip jie auga.

Būk Jos Didvyriu, pasakydamas Jai, kokia Ji nuostabi Jos trapioje didybėje;
Padėdamas Jai savo dievinimu ir ištikimumu prisiminti kiekvieną dieną,
kad Ji jau Deivė.

Jeigu tu nori pakeisti Pasaulį, mylėk Moterį visose Jos išraiškose, visais metų laikais, ir Ji išgydys tavo šizofreniją, tavo dvilypą protą, ir tavo širdies pusėtinumą, kurie atskiria tavo Dvasią nuo tavo kūno,
Kurie palieka tave vienatvėje, visuomet ieškančio kažko ne savo viduje.

Tavęs ieškančio kažko ne savo viduje, kas priverčia tave pasijausti gyvu.
Ten bus kita Moteris. O greitai nauja ir švytinti taps sena ir buka,
Ir tu ieškosi be galo, keisdamas Moteris kaip mašinas,
Iškeisdamas Deivę į naują savo troškimų objektą.

Vyrams nėra būtinybės rinktis vėl ir vėl.
Viskas, ko reikia Vyrui - tai Moteris,
Tai Moteriškumo kelias, Kantros ir Atjautos kelias.
Ne paieškų Kelias, neveiklos kelias, kvėpavimas Vienyje, giluminis nugrimzdimas ir persipynimas šaknimis, toks stiprus, jog kartu išlaiko Žemę,
Kol ji nusimetinėja plieną ir cementą nuo savo odos.

Jeigu tu nori pakeisti Pasaulį - mylėk Moterį, tiesiog vienintelę Moterį.
Mylėk ir gink Ją, lyg Ji būtų paskutinis šventasis indas.
Mylėk Ją kiaurai per Jos baimę būti pristabdytai,
Kurią Ji pergyvena už visą Žmoniją.
Ne, ši žaizda ne Jos, kad gydyti ją vienumoje;
Ne, Ji nesilpna savo priklausomumu.

Jeigu tu nori pakeisti Pasaulį, mylėk Moterį.
Nežiūrint į nieką, kol Ji patikės tavimi,
Kol Jos instinktai, Jos regėjimas, Jos balsas, Jos menas,
Jos aistra, Jos prigimtis nesugrįš pas Ją.
Kol Jos Meilė netaps daug stipresnė už visus politikos ir žiniasklaidos demonus, kurie siekia nuvertinti ir sunaikinti Ją.

Jeigu tu nori pakeisti Pasaulį,
sudėk savo principus, ginklus ir protesto žymes;
Sustabdyk savo vidinį karą ir teisuolišką įtūžį,
ir pamilk Moterį…

Pranokdamas savo veržimąsi į didybę,
Pranokdamas savo klaidžias prašviesėjimo paieškas.
Šventasis Gralis jau stove prieš tave,
Jeigu tu jį paimsi į savo rankas ir leisi ateiti kažkam
už šio artumo ribų.

Kas, jeigu  į Pasaulį, apie kurį tu svajoji,
Galima vėl įeiti per Moters širdį?
Kas, jeigu Vyro Meilė Moteriai,
Moteriškumo keliui - tai raktas, atrakinantis Jos širdį?

Jeigu tu nori pakeisti Pasaulį - mylėk Moterį.
Savo šešėlio gilumoje, savo Būties aukštumose,
Sugrįžk į Sodą, kur tu pirma sutikai Ją,
Prie vaivorykštės vartų, per kuriuos jūs galite praeiti kartu,
Kaip Šviesa, kaip Vienis,
Į negrįžtamumo tašką.

Į pabaigą ir naujos Žemės pradžią.

Parengta pagal Liza Sitor (Lisa Citore)

12 komentarų:

Anonimiškas rašė...

Visiškai sutinku :)

Anonimiškas rašė...

Kokie nuostabūs, dvasingi žodžiai...

Anonimiškas rašė...

kiek daug isminties

Anonimiškas rašė...

tiesiai i sirdi..

Anonimiškas rašė...

Paistalai.

Anonimiškas rašė...

<3

Andželika Leikuvienė rašė...

ačiū

Anonimiškas rašė...

ačiū

Anonimiškas rašė...

Bet tai originalas yra love a man. tai kaip čia išdygo moteris. ar nesvarbu,. Bet kokiu atvėju gražu ir tikra. šventa ir tyra....

Dovile rašė...

Rugpjūčio 19 d. anonimui - orginalai yra ir vyrui, ir moteriai. Ta pati autorė parašė. http://lisacitore.com/lisas-poetry/

Dovile rašė...

rugpjūčio 19 d. anonimui. Orginalai yra du - ir moteriai, ir vyrui. http://lisacitore.com/lisas-poetry/

Rasa rašė...

stipru..