Lietuvos ateities suklestėjimo sąlyga

Norint būti tobulam ir kūrybingam, reikia teisingai suvokti ateitį. Pirmiausiai reikia suvokti, kad kuo toliau einame į ateitį, tuo labiau artėjame prie Dievo, tačiau taip yra lik paviršutiniame žmogiškame lygmenyje. O vidujai Mes Dievą visuomet nešiojamės savyje. Todėl svarbiausias orientyras turi būti ne į ateitį, o į Dievą Mumyse, tai yra į beribę Meilę be jokių pretenzijų.

Jeigu religinio filosofinio auklėjimo ar intuicijos dėka Žmogus elgiasi teisingai, tai kontaktas su ateitimi didėja ir smarkiai išauga galimybė daryti poveikį aplinkiniam Pasauliui, nes nuo ateities Mes priklausome daugiau, negu nuo dabarties. Tokiais atvejais visi troškimai pradeda pildytis, ir tai vadinama laimingu likimu. Didėja mūsų tobulumas, intelektas ir gabumai, galimybė kurti, Vaikus gimdyti.

Vystymosi pažinimo procesas vyksta impulsyviai. Žmogus apčiuopia tam tikras vertybes ir sąveikaudamas su jomis vystosi. Paskui atsitraukia nuo jų ir jas praranda. Siekiant išeiti į aukštesnes sferas, reikia raute išrauti visus žemiškus norus. Toks Rytų filosofijos principas. Išsijungdamas iš bendravimo su aplinkiniu Pasauliu įvairiais fiziniais ir psichiniais metodais, Žmogus taupė energiją kontaktams su aukštesnėmis sferomis. Šitaip atsiskleisdavo fizinės ir psichinės Žmogaus galimybės. Prisirišimas prie aplinkinio Pasaulio vertybių sukeldavo ligas, o pakilimas į aukštesnes pakopas - jas išgydydavo. Tačiau prisirišimas prie aukštųjų sferų buvo dar pavojingesnis. Pakilti už jas aukščiau neužtekdavo jėgų, todėl Žmonės jų atsisakydavo ir grįždavo prie pirmųjų pakopų - prie fizinio kūno interesų ir materialinių  vertybių. Rytai gimdė Vakarus, o Vakarai - Rytus. Šiuo metu abi šios tendencijos turi susijungti, nes kiekviena atskirai jau išsisėmė. Dvasinių vystymosi dėsnių pažinimas čia būtinas.

Tad Lietuvos ateities suklestėjimo sąlyga: mokėti neniekinti savo praeities, nepanikuoti dėl ateities, nesiskųsti savo likimu, neniekinti jokių netobulumo apraiškų, žodžiu, ugdyti dorovingumą, Meilę aplinkiniam Pasauliui be pretenzijų, Meilę Dievui, antraip vargu ar pasiseks politinės ir ekonominės reformos. Kiekvienas Mūsų Sąmone ir pojūčiais apčiuopiame aplinkinį Pasaulį. Logiški ir emociniai modeliai, šitaip sukuriami, sąlygoja kiekvieno Mūsų charakterį, likimą ir Sveikatą. Tie teisingos emocinės pasaulėjautos grūdai, kurie išauga Mūsų Sieloje, padaro Mus darnius ir padidina Mūsų galimybes išlikti ir tobulintis. Logika - tai lapai, o Meilė - tai šaknys. 

Parengta pagal Sergejaus Lazarevo Knygą "Karmos diagnostiką"