Lietuviai kosminių raketų teoriją plėtojo dar XVII-ojo amžiaus viduryje

Prieš 360 metų mirė daugiapakopių raketų teorijos pradininkas Kazimieras Simonavičius, prieš 160 metų aviacijos Lietuvoje pradininkas Aleksandras Griškevičius aprašė valdomo aerostato ir garu varomo propelerio idėją, prieš 100 metų mirė Mikalojus K. Čiurlionis, vienas pirmųjų Pasaulyje tapęs kosmoso tematika.

Kaip šiandien eiliniam vartotojui, gyventojui, skaitytojui reikėtų žiūrėti į kosmoso mokslą ir kosmoso technologijas? Pabandykime pažiūrėti į tai iš kiek toliau. Žinia, egzistuoja fundamentiniai mokslai, dėl kurių svarbos, ko gero, niekas nesiginčija. Jie nustato ir atranda dėsnius, tikrina naujus reiškinius. Kai kurie reiškiniai ir procesai technikos evoliucijos raidoje virto įrankiais, mašinomis, paslaugomis, verslo objektais ir panašiai.

Nuo neatmenamų laikų vykdomi moksliniai tyrimai (ypač fundamentiniai) ir eksperimentai, technologijų ir inovacijų kūrimas buvo ir tebėra susiję su svarbiausių Gyvybę Žemėje sąlygojančių reiškinių, būsenų, procesų, dėsnių ar jų sąveikų ir darinių (šiluma-šaltis, Šviesa-tamsa, Vanduo-ledas, atmosfera-vakuumas, vėjas-rimtis, Saulė-Mėnulis, Žemė-Visata, dinamika-statika, stiklas-veidrodis, metalai-polimerai, dirbtinė Gyvybė-naujos medžiagos, radiacija, vibracija, gravitacija ir t.t.) nagrinėjimu. Tai vienaip ar kitaip plėtojo ir kosmoso mokslą, lėmė kosmoso technologijų atsiradimą ir plėtrą. Kai kurių fundamentinių mokslų rezultatai evoliucionavo į prietaisus, technologijas, gaminius, patentus.

Iliustracija iš knygos „Didysis artilerijos menas“

Žemės gyventojai dažnai (arba visiškai) nesusimąsto, kad dalis šiuolaikinės gerovės yra sukurta būtent dėl vykdytų kosmoso mokslinių tyrimų. Dauguma mokslininkų, išradėjų, tyrėjų dirbdami savo Darbą net negalvojo, kad dirba ir kuria inovacijas kosmoso tematika, tiksliau pasakius, kad jų Žinios galėtų būti panaudojamos kosmoso tyrinėjimų ir technologijų reikmėms, o kosmose patobulintos vėl būtų grąžintos Žemės gyventojų kasdieniam vartojimui. Gal todėl daug kur Pasaulyje į kosmoso veiklas žiūrima atsargiai ar negatyviai, yra susiformavusi klaidinga nuomonė arba vyrauja abejonės esą „nereikia to kosmoso“, kad tai „veltui išmetami pinigai“, kad kosmosas „tai raketa, didelis triukšmas ir daug dūmų“. Deja, tikrovėje ši klaidinga iliuzija trunka vos minutę kitą, kol nugalima Žemės trauka ir pasiekiamas pradinis kosmoso aukštis (100 km, t. y. tas pats kaip staiga iš Vilniaus atsidurtume Kaune). Toliau jau veikia įvairaus tipo varikliai, robotai, kompiuteriai, video- ir fotokameros, specialių matavimų įranga, vyksta informacijos priėmimas-perdavimas ir panašiai.

Ką mes, Lietuviai, turime kosmose? Dešimt asteroidų – Čiurlionis, Lietuva, Vilnius, Kaunas, Straižys, Ažusienis, Molėtai, Bartkevičius, Sūdžius, Stromvil. Dar turime Stalino sunaikinto Stanislovo Kuraičio sūnų, kosmonautą Aleksejų Jelisejevą (Kuraitį) ir žuvusį lakūną-kosmonautą Rimantą Antaną Stankevičių. Na, kažkas Mėnulyje gal yra sklypų nusipirkęs? O paleistų raketų ir skriejančių palydovų tikrai neturime.

Kyla natūralus klausimas: ar Lietuviai prisidėjo prie kosmoso technologijų ištakų ir plėtros? Neginčytina, kad Lietuviai tikrai buvo pasaulinės aviacijos pionierių gretose. Tačiau ilgai trukusi Sovietų okupacija sunaikino lietuvišką aviaciją: lakūnus ir jų mintis (ne tik lėktuvus). Nuo Stalino „saulės“ pabėgo daug gabiais inžinieriais vėliau ir svetur tapusių lietuvių. Jie emigravo kartu su tėvais į Vokietiją, vėliau į JAV, išsimokslino JAV universitetuose, ir savo Darbais papuošė NASA technologijas. Nors jie išvyko, baigę mokslus dirbo JAV kosmoso srities naudai, vis tiek tai yra Lietuvos istorijos ir mokslo, technikos, inovacijų istorijos dalis. Ne viena dešimtis, net ne vienas šimtas, net ir tiesiogiai nedirbdamas Amerikos ar Sovietų kosmoso pramonei, įnešė savo indėlį.

Lietuvos kosmoso asociacijos, savo veiklą jau skaičiuojančios trečius metus, tinklalapyje pabandyta išvardinti keletą Lietuvių mokslininkų ir inžinierių pavardžių, siejamų su kosmoso tematika. Ne vienas šimtas Lietuvių kilmės mokslininkų ir inžinierių yra įtraukti į NASA kosmoso veiklas ir kosmoso misijas: Arvydas Kliorė („Mariner“, „Pioneer“, „Venus“, „Galileo“ ir „Cassini“), Antonis Dobrovolskis („Pioneer“ ir „Venus“), Vytenis Vasyliūnas („Voyager“ ir „Galileo“), Arvydas Vaišnys („Mars Global Surveyor“, „Mars Odyssey“, „Mars Express“ ir „Mars Reconnaissance Orbiter“), Romualdas Kašuba („Saturn IV“ ir „Lunar Excursion Module“), Martynas Kregždė („Apollo“ ir kosminių laivų programos), Julius Jodelė („Ranger“ ir „Mariner“), Algirdas Avižienis (kompiuterinių komponentų, naudojamų kosmose, atsparumo gedimams principo autorius) ir daugelis kitų. JAV visada domėjosi visomis vertingomis technologijomis, buvo ir tebėra kosmoso mokslo ir technologijų industrija (įskaitant žvalgybą ir karines technologijas).

Neseniai NASA atvėrė savo archyvus, sukūrė laisvos prieigos techninių pranešimų serverį. Pasirodo, galėjai net nedirbti kosmoso pramonėje, negaminti raketų ir palydovų ir pan., tačiau būti žinomu ir naudingu, gauti užsakymus, kontraktus, stipendijas. NASA archyve yra pateikiami ne tik pagrindinių JAV kosmoso centrų mokslininkų straipsniai, bet ir kitų šalių mokslininkų, kurių Darbai, straipsniai ir patentai domino NASA, buvo reikalingi kosmoso technologijų plėtrai.

Skaitant NASA archyvuose laisvai prieinamą medžiagą žaviesi Lietuvių techninės minties raiška anglų Kalba. Kyla neapsakomas jausmas, tarsi skaitytumei vadovėlius apie techninę kūrybą, apie inovacijas. Kas jie, tie kosmoso srities grandai? Kai kurie atkūrus nepriklausomybę buvo patvirtinti Kauno technologijos universiteto garbės daktarais (Rimas Vaičaitis, Rimas Vaišnys, Romualdas Kašuba, Kazys Sekmakas, Emanuelis Jarašūnas) ir Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariais (Algirdas Avižienis, Romualdas Kašuba, Arvydas Kliorė, Rimas Vaičaitis, Romualdas Viskanta).

Šiandien kiekvienas lietuvis žino Čiurlionio ir Kudirkos pavardes, bet tikrai nedaugelis žino, kad jų bendrapavardžiai (istorikai nustatinėja galimą jų giminystę su įžymiaisiais Lietuviais) daug prisidėjo prie kosmoso mokslo ir technologijų plėtros. Kas jie? Tai Boleslovas Čiurlionis ir Alvydas Kudirka.

Boleslovas (Balys) Čiurlionis (g. 1919 Leipalingyje) baigęs Štutgarto aukštąją technikos mokyklą ir nuvykęs į JAV tapo povandeninių statybų pionieriumi ir buvo tarp JAV astronautikos mokslo kūrėjų. 1967 metais NASA Maršalo kosminių skrydžių centro užsakymu sukūrė įrenginį (angl. High energy forming facility) skirtą didelės sprogstamosios galios bandymams atlikti.

Lietuvių kilmės Alvydas A. Kudirka* (g. ~1935, JAV) yra keramikos, skirtos Saulės energijos imtuvams ir aukštatemperatūrinės keramikos, skirtos saulės šiluminės energijos imtuvams kūrėjas ir autorius, dirbęs Argono nacionalinėje laboratorijoje, vykdęs NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos užsakymus aukštatemperatūrinės keramikos srityje. Turi patentą „Reaktyvinis siurblys su labirintiniu užraktu“ („General Electric“) skirtą branduolinių reaktorių funkcionavimui užtikrinti.

NASA pateikiamos medžiagos išsami studija apie visų Lietuvių mokslininkų ir inžinierių darbus yra verta atskiros didelės Knygos, gal net daugiatomio ar kosmoso enciklopedijos. Tai turėtų būti padaryta vardan Lietuvos mokslinės ir technologinės, inovacijų minties aukštumų įamžinimo. Trumpai įvardinkime dar bent keliolika nepaminėtų Lietuvos kosmoso asociacijos tinklalapyje lietuvių emigrantų pavardes ir jų darbus:

• Emanuelis K. Jarašūnas (g. 1932 Lietuvoje) už raketų kėlimo mašinų konstrukcijų tobulinimą ir pritaikymą apdovanotas NASA padėkos žymeniu, dirbo prie „Polaris“ ir „Minuteman“ raketų variklių kūrimo. Daugelis skaitytojų yra skraidę lėktuvais ir žinoma sėkmingai nutūpę ant aerodromo takų. Bet nedaugelis žino, kad E. K. Jarašūno sukurta itin atspari medžiaga iš titano iki šiol naudojama lėktuvų važiuoklėms gaminti;
• Chemikas Henrikas V. Bankaitis (g. 1932 Lietuvoje) nagrinėjo šilumos mainus, jų vaidmenį ir įtaka raketiniams varikliams;
• mechanikas Algirdas Basiulis (g. 1931 Lietuvoje) šiluminių vamzdelių šilumai kontroliuoti erdvėje, ore ir pramonėje kūrėjas, 17 patentų autorius;
• Inžinierius chemikas Kazys Sekmakas (g. 1919 Kaune) baigęs Vytauto Didžiojo universitetą, nuvykęs į JAV tapo žymiu polimerų chemijos ir technologijos specialistu, yra 273 patentų autorius. Remiantis jais, šiandien daugelyje pasaulio valstybių gaminama tūkstančiai tonų įvairių polimerinių medžiagų;
• Pasaulinio garso okeanologas Vytautas V. Klemas (g. 1934 Klaipėdoje);
• Šiluminės fizikos ir šilumos mainų specialistas Raimondas Viskanta (g. 1931, Marijampolėje);
• Algirdas Jonas Budrys (g. 1931 Karaliaučiuje) žymiausias Lietuvių kilmės mokslinės fantastikos rašytojas, pasaulinio garso novelės „Šelmis Mėnulis“ (angl. „Rogue Moon“) autorius;
• Planetogeologas Georg A. (Georgijus Aleksandrovičius) Burba dirbo „Lunochod“, „Mars“ ir „Venera“ programose;
• George A. Paulikas (g. 1936 Pagėgiuose) dirbo įmonėje „Aerospace corporation“, buvo grupėje asmenų, kurie numatė ir aprašė NASA ateities gaires;
• Astronomė Antoinette Songaila – Cowie, kurios straipsnis 1994 metais buvo labiausiai cituojamas straipsnis Kosmoso tema;
• Eugenijus (Gene) Ziurys, gimęs 1909 metais JAV, augęs ir mokęsis Kauno Aušros gimnazijoje, Jeilo universiteto auklėtinis, vadovavo „Apollo“ erdvėlaivių vandenilio-deguonies kuro elementų kūrimo grupei, chrestomatinio vadovėlio apie vidaus degimo variklius, specialistų naudojamo jau kelis dešimtmečius, bendraautorius;
• Astronomė, astrobiologė, astrocheminė Lucy M. Ziurys, Eugenijaus Ziurio giminaitė, gimusi JAV, Arizonos radijo observatorijos direktorė, gyvybės paieškų Kosmose specialistė, galingiausio pasaulyje teleskopo ALMA (ką tik pradėjusio veiklą Čilėje) komandos narė;
• Inžinierius, raketinių variklių specialistas Joseph A. Yushka;
• Struktūrinių keraminių medžiagų kūrėjas, 25 patentų autorius Thomas M. Yonushonis;
• Chemikas, inžinierius ultrastipraus plieno apdirbimo specialistas John A. Gurklis;
• Astrofizikė Sallie L. Baliunas, prieš 20 metų pripažinta įžymiausia JAV metų mokslininke. Baliunas studijuodama Saulės dėmes įrodė, kad praėjęs tūkstantmetis buvo šiltesnis nei dabartinis. Mokslininkė sukritikavo globus atšilimo šalininkus ir teigia, kad „globalus atšilimas tapo religija – ir daug kas jai pasidavė“.

Neįkainojamą mokslinės veiklos ir techninių sprendimų palikimą kosmoso srityje paliko Lietuvių kilmės amerikiečiai Alexander J. Klimas, Jonas Zmuidzinas, Jonas V. Staskus, jonosferos tyrinėtojas Romualdas Simonaitis, J. H. Baltrukonis, J. J. Kalvinskas, K. C. Civinskas, John A. Molusis, Joseph A. Matulaitis, E. F. Batutis, J. F. Venckus (Wenckus), Joana Vizgirda, Mary R. Rudokas. Kai kurie Lietuviai dirbo ir dirba pratęsdami giminaičių veiklą kosmoso srityje. Be čia minėtų pavardžių prie kosmoso plėtros prisidėjo Lietuviai mokslininkai ir inžinieriai, gyvenę okupuotoje Lietuvoje. Bet tai atskiro straipsnio ar net techninės istorijos tyrimo klausimas.

Šiandien tvirtai galima pasakyti, kad Lietuviai svariai prisidėjo prie pasaulinės kosmoso istorijos. Tai liudija šimtai lietuviškų pavardžių, tūkstančiai straipsnių ir citavimų, šimtai patentų ir pan.

Šia apybraiža norėjosi pasakyti, kad lietuviai yra labai gabūs, sumanūs, kūrybiški ir novatoriški. Jiems tik reikalinga palanki aplinka. Tokios šiuo metu Lietuvoje stokojama. Šiandien gal būt galimas kitas Lietuvos kelias – nieko netyrinėti ir gyventi taip kaip „gyvenasi“. Nenustebčiau, jei ne vienas per pastaruosius 20 metų išvykęs iš Lietuvos ir pabaigęs svetur mokslus dirbs NASA, EKA, JAXA, ROSKOSMOS arba nagrinės tokius reiškinius, be kurių neįmanomi naujos kartos kosminiai skrydžiai, ar nauji matavimai, ar naujos technologijos ir nauji gaminiai.

Bet pabūkime optimistai, tęskime jau nuveiktą didelį Lietuvių Darbą, puoselėkime labiausiai novatorius „traukiančią“ kūrybinės minties ir veiklos sritį – kosmoso sritį. 

* - autoriaus pastaba: Alvydo A. Kudirkos biografiniai duomenys tikslinami. JAV gyvena labai daug asmenų turinčių Kudirkos pavardę, o keli iš jų kaip antai Paul, Frank, Yoseph dirba aerokosminių technologijų arba šios srities patentavimo srityse.

Parengta pagal Sauliaus Lapienio straipsnį delfi.lt