Jonas Trinkūnas apie Baltų Švenčių sąsajas su Gamta

Man atrodo, jog praeityje tokia Gamtos, klimato įvairovė Lietuviams darė gerą poveikį, nes ir pasaulėžiūrą, Pasaulio supratimą padėjo glaudžiai sieti su Gamta. Juk, pavyzdžiui, nepaprastai malonu išvysti, kaip, visa, kas žiemą atrodė numirę, sušalę, pavasarį prisikelia. Ir toliau tie stebuklai nesibaigia, o plėtojasi: Gamta sužaliuoja, suklesti. Tas klestėjimas viršūnę pasiekia birželio pabaigoje. O Mūsų kalendorinės Šventės kaip tik tuos visus natūralius pokyčius primena ir įprasmina. Matyt, Gamta visais laikais labai palankiai veikė Mūsų senąją baltiškąją Kultūrą, civilizaciją. Manau, jog iš tikrųjų pačios svarbiausios idėjos apie Pasaulį, Žmogaus vietą jame, turėjo kilti kaip tik čia, šiame krašte prie Baltijos. Nemanau, jog svarbiausios idėjos atsirado kur nors dykumoje ar ten, kur visą laiką – sniegas ir ledas. Čia, kur yra visa Gamtos įvairovė, tos idėjos natūraliai turėjo susiformuoti. Juk Gamtos numirimas, atgimimas, prisikėlimas Žmogui tarsi primena jo paties Gyvenimą, nes jis visa tai – jaunystę, brendimą, senatvę, mirtį – mato vykstant Gamtoje. Todėl su Gamta tarsi susitapatina, taigi tiesiog geriau supranta ir Pasaulį, ir save. Kiek domiuosi, gilinuosi į senąją baltiškąją tradiciją, Baltų Kultūrą, vis labiau įsitikinu, jog visko savo Gyvenime Mūsų Protėviai mokėsi iš Didžiosios Mokytojos – Gamtos.[..]

[..]Tradicinę Kultūrą verta pažinti ne vien todėl, kad tai – lietuvybės pamatas, bet ir todėl, kad, jei gyveni čia, Lietuvoje, turi suvokti, kur esi, o tai pajusti gali padėti tik tradicinė Kultūra. Reikia švęsti kalendorines Šventes, nes šios Šventės yra labai svarbios tautiškumui palaikyti. Kaip tik švęsdamas jas atsiduri akistatoje su Pasauliu; pajunti tą Pasaulį, pamatai, koks Dangus, kokia Žemė, kaip Medžių pumpurai skleidžiasi ir jau nesi visiškai izoliuotas, atkuri dvasinę pusiausvyrą. Taigi reikia pažinimo, reikia būti Gamtoje, bendrauti su Gamta. 

Komentarų nėra: