Po(u) kaini (kaimi). Rami vieta, esanti Ramybėje, Ramybės kaimas (Romuva???). Tokia žinia yra užkoduota
dabartiniame šios vietos pavadinime (šis pavadinimas minimas nuo 1661
metų).
Netoli Duobelės, ant stačių kalvų ir
gilių klonių maždaug 500 ha plote ošia Puokainių Miškas. Jame ilgus
šimtmečius glūdi didi Šventykla, kartais Latvijoje vadinama latviškais X
failais. 1995 metais, ėmus kirsti Mišką, atsivėrė Akmenų karalija.
Grupė entuziastų apgynė šią vietą nuo naikinimo, ėmė rastis pėsčiųjų
takeliai, iki šiol savanoriai valo Akmenis ir atidengia vis naujus
klodus. Daug savanorių darbo čia įdėta, iš visos Latvijos važiuoja Žmonės iki šiolei.
Šventykla
yra milžiniško dydžio. Daugelis čia atvažiuoja tikėdamiesi pasveikti
arba prisiminti Protėvių Išmintį. Bioenergetikai seniai pastebėjo, jog
paslaptingos „Akmenų upės“, krūsnys, jau nekalbant apie pavienius
įvairių skvarmų (formų) Akmenis – galingos energijos tėkmės vietos.
Kai kurie aiškiaregiai tvirtina, jog čia
buvusi centrinė Baltų Šventviečių sistemos vieta. Amerikiečių
antropologas Martinas Grėjus, aplankęs Puokainius teigė, kad ši vietovė
pagal sakralinės geometrijos principus yra susijusi su kitose šalyse
esančiomis Šventvietėmis.
Čia daugybė Akmenų ir vis daugiau jų
atsiveria, toliau šalinant Žemės sluoksnį: kai kurie sukrauti į krūsnis,
iš jų suformuotos terasos, taip pat jie sukrauti lyg energetinės gyslos
„Akmenų upės“. Upės „suteka“ į krūsnis, sudarydamos slėpiningą Akmenų
voratinklį. Šis voratinklis galimai – Žinių saugykla, laukianti tų,
kurie išmoks perskaityti čia saugomas Žinias.
Žemiau – tekstas, kuris buvo užrašytas apsilankymo Puokainiuose metu.
„Anksčiau ši vieta pavadinimų neturėjo,
tačiau visi ją žinojo. Žiemgalių Šventykla, kurią jie paveldėjo iš Protėvių. Svarbi vieta visai Baltijai, visam Baltų kraštui. Buvo
pašvęsta anapusiniam perėjimui, anapusinei būčiai, Vėlinui. Ir ne tik.
Tai ir senoji Žinyčia. Kaip kiekvienoje didelėje Šventykloje, buvo
vietų, kuriose gyvavo įvairios dievybės ir jų skvarmos (formos). Arba,
kitaip tariant, vietos, Akmenys ir jų kompleksai, buvo joms pašvęsti.
Viena pagrindinių Šventyklos vietų yra
Altorinis Akmuo, dabar čia vadinamas Didžiuoju. Jis pats save vadina
„Svaistiks Akmens“ arba senobiškiau „Svaistika Akmena“. Tikras Visatos Akmuo, dar galėtų būti pavadintas Saulės ir Mėnulio Akmeniu. Simbolizavo Dangaus skliautą, vienoje Akmens pusėje randame Saulę, o kitoje –
Mėnulį, aplink daug žvaigždžių, svastikų ir pentagramų pavidalais.
Matyt, šis garbingas Akmuo buvęs Šventyklos komplekso centre.
Visas kompleksas – eilė šventųjų kalvų
(Alkų) ir slėnių, su juose išdėstytais Akmenimis bei jų kombinacijomis: Akmenų ratais, Akmenų takais (meridianais, energetinėmis linijomis),
šventaisiais šaltiniais bei Vandens telkiniais.
Apvalyti atsivėrė du prūdai, beje,
išgrįstais Akmenimis krantais. Jie šalia, lyg dvi akys: šiltasis ir
šaltasis. Atsistojus tarp jų ir ištiesus delnus į šonus, nuo vieno
sklinda šiluma, o nuo kito – šaltis.
Latvija – Ąžuolų kraštas, jų čia labai
daug, jie sodinami ir yra pagerbti Žmonių. Užtenka jų ir Šventvietėje.
Aptikom vieną – labai stiprios energetinės struktūros, kurį pavadinom
Ąžuolo Dvasia. Po 100 ar 200 metų ji atsiskleis, kai Ąžuolas pasieks
tikrosios brandos metą.
Kaip ir daugelis senųjų Protėvių Ššventyklų, po ilgos geležies amžiaus tylos, Puokainiai bunda. Šis
budimas vyksta pamažu. Daug iš to, kas paslėpta, taps atskleista, atėjus
metui. Tas laikas nenumaldomai artėja. Juk yra saugoma Baltų Veda, kuri
bus sugrąžinta Žmonėms. Tiems ainiams, kuriems ji ir priklauso, – yra
išsaugota Prabočių Išmintis ir Gyvoji patirtis, Rėdos įstatymai.
Perduota iš kartos į kartą gyvuoju Žodžiu ir Gyvojo Žodžio. Perdavai nutrūkus fiziniame lygmenyje, Išmintis
su jos nešėjais, garbingaisiais Žyniais – kriviais, pasiliko laukti
sąmonėjimo aušros. Tas laikas jau arti. Pirmieji Saulės spinduliai jau
spalvina horizontą, tačiau pati Saulė dar nepakilo. Šie pirmieji Saulės
spinduliai lyg Šviesos pasiuntiniai pranešą Saulę greit kilsiant. 2011
06 25, Puokainiai – Tukums, Latvija“
Dar daug yra šioje Šventykloje įstabių
vietų: Vyrų ir Moterų problemas sprendžiančių Akmenų; yra gyduolių, yra
taikintojų. Nuostabūs Medžiai ant Skambančio kalno, išaugę tam tikra
tvarka sukuria sakralią tylos ir Vienybės su Gamta erdvę. Dvi milžino
akys, kaip jas vadina šios vietos saugotojai – šiltas ir šaltas Vandens
telkiniai. Surasite ir Laimos Akmenį, Gyvatės Akmenį, Nuotakos Akmenį ir
daug kitų.
Prie Nuotakos Akmens poros gali
įsitikinti, ar tinka vienas kitam, Gyvatės Akmuo apvalo ir gydo. Sakoma,
kad „Dievo lovos“ Akmuo padeda susilaukti vaikelio…
Šiandien kiekvienas pasiima tiek Žinių
ir Išminties, kiek paimti gali. Vieta dar laukia savo atradėjų, Žinyčios
nešėjų. Nuojauta šnabžda, kad čia tikrai gali būti būtent ta vieta, kur
ainiams yra išsaugota Baltų Veda…
Juk vien jos dydis (iki šiol ribos nėra
aiškios) įkvepia Pagarbą Prabočių darbštumui ir pasišventimui. Nedaug Pasauly tokių surastum.
Šventykla glūdi prie pat dabartinės Lietuvos sienos – aplankykit.
Parengta pagal www.yogi.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą