Gyvenimas dar nėra toks turtingas, kad galėtų Žmogui kažin ko duoti. Priešingai, Žmogus savo esybėje yra Gyvenimo didybė. Žmogus yra jame didžiausias veiksnys, galingas gaminti visokių lobių, grožybių ir sumanymų.
Tam Žmogus gyvena. Tą reikia gerai išmanyti ir todėl gerai apmąstyti. Jauniesiems tam kaip ir geriausias laikas. Kuomet Gyvenimo bėgyje prieina tyli valandėlė ir atplaukia klausimas: kam aš tik ir gyvenu? padaykime iš jo kitą klausimą, būtent šį: kiek esmi lobinęs Gyvenimą? Ar esmi įnešęs į jį daugiau Darnos, ar nedarnos, širdingumo ar keršto, Meilės ar nekantos, Išminties ar kvailumo? ir t.t.
Mums, Lietuviams, apie tai mąstyti ypačiai reikalinga. Kuomet Mes nedidiname Darnos, širdingumo, skaistumo, Išminties, Doros ir t.t., Mes nieko nedarome Tautai kilti, o kuomet Mes didiname nedarną, piktumą, kvailumą, nedorą, neteisybę, tuštumą, niekingumą ir t.t., Mes žudome ją, nors vadintumės kažin kokiais didžiais "veikėjais".
Niekuomet, nei akies mirksnio nepamirškime, kad Mes vien tegyvename, kad mumyse augtų prakilnusis žmoniškumas ir kad jį kuo galingiau įneštume į Gyvenimą. Viskas, kas gera mums šiaip rūpi, stosis tad savaime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą