Nėra tikros Laisvės ten, kur nemylima ir džiaugsmingai nepriimama Gyvybė. Meilė, kaip laisvas kitam dovanojimasis, suteikia Gyvybei ir Laisvei jų tikriausią prasmę.
Kai Laisvė atribojama nuo objektyvios Tiesos, net neįmanoma racionaliai ir protingai pagrįsti asmens teises. Todėl iškyla savivalės, totalitarizmo pavojus. Labai svarbu, kad Žmogus pripažintų esąs Kūrinys. Visur, kur gyvenama taip tarsi Laisvė neegzistuotų, paminamas Žmogaus orumas ir jo Gyvybės neliečiamumas. Moralinėje teologijoje mes šnekame apie moralinį absoliutą, kad niekas niekada negali sunaikinti nekalto Žmogaus Gyvybės!
Nesukursime tikros Gyvybės Kultūros, jeigu nepadėsime jaunimui priimti ir išgyventi lytiškumo, Meilės bei Gyvenimo prasmės vientisumo kaip nedalomo Gėrio. Lytiškumo subanalinimas, supaprastinimas, subiologinimas yra vienas svarbiausių veiksnių, kurie skatina nepagarbą gimstančiai Gyvybei.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą