Geismų Drąsa yra plačiai žinoma. Kas yra labai įsigeidęs ko nors, tas nieko neatbodamas žiūri tai ir pasiekti. Ir jis tiek drąsesnis, kiek jis geismingesnis. Bet reikia gerai suprasti. Geismingas yra Žmogus ir tuomet, kai jis bet ko įpykintas, kad jis kerštingas, karščiuoja arba ko nors trokšta. Tik taip atsiradusi Drąsa yra labai abejotinos vertybės. Plačiai žinoma, jog sukilę geismai aptemdina protą. Todėl tokiu būdu drąsus Žmogus yra aklas. Ir tėra drąsus, kadangi pavojaus nemato. O iš to paprastai išeina pražūtis arba palaimingiausiu būdu - niekai.
Dvasios Drąsa yra labai aukštas ir labai svarbus dalykas. Ir beveik gailu, kad tegaliu čia aplamai apie tai rašyti. Minima Drąsa pareina iš Dvasios didybės bei stiprybės. O toji gali būti ir turi būti auginama. Kaip tai galima, sako prityrimas. Stovint prie kokio stataus krašto, Žmogų dažnai svaigulys apima. Bet tasai dingsta, pasitvirtinant su savo Sąmone savo viduje. Taip Dvasios stiprybė didėja, visas jos Galias viduje tarsi į krūvą traukiant. Pasiseka tai kuo geriau, kuo aukštesnė yra mintis, kurioj Dvasios Galios vienijasi. Dvasios stiprėjimui kenksmingas yra Žmogaus noro suskaldymas, sakysime, "pasibarstymas". Net menkiausią dalyką reikia su visa Sąmone, visu atsidėjimu atlikti. Ir vis vidaus žvilgį kreipti į dalyko vidurį. Iš pradžios tai net labai gerai pasiseks. Bet kantrumo visuomet reikalauja didi dalykai. O šis yra vienas didžiausiųjų.
Taip pasistengdami viduje pastiprėti, pastosime ir iškalbingesni. Tik reikia, norint ką kalbėti, pirmiau tą dalyką ilgai omenyj nešioti, jį čia svarstyti, o pradedant kalbėti - visą Dvasios Šviesą į dalyko branduolį kreipti. Jįjį apsvarstant todėl reikia jau tą branduolį visai aiškiai pasistatyti. Tuomet viskas gerai pasiseks. Visuomet viskas auga iš branduolio.
1 komentaras:
Labai įdomios mintys! Nesitikėjau, kad Vydūnas taip pasigilinęs į drąsos temą!
Rašyti komentarą