Gentiškumas yra visuotinė Žmonijos dalia, o Šeima - fundamentaliausia ir konservatyviausia Žmonijos institucija (taip pat gausiausios religinės ir politinės retorikos šaltinis). Visos Žmonių Kultūros organizuojamos apie dauginimosi reguliavimą, o dauginantis - kad ir koks režimas tai reguliuotų - reikia teikti pirmenybę vieniems partneriams kitų atžvilgiu ir savo Vaikus branginti labiau už svetimus. Visos radikalios pastangos pertvarkyti Žmoniją iš esmės puola Šeimą ir visos jos žlunga arba persimaino. Daugeliui Žmonių Laimės siekis dažniausiai būna susijęs su kitos lyties trauka, vaisingumu ir Vaikų auginimu - visa ši veikla reiškiasi diskriminavimu ir neišsemiamomis gentiškumo versmėmis. Jokia teisingumo kaip lygybės vizija negali įtraukti Šeimos, kad ir kaip sudarytos, ir jokia Žmonių egzistencija, apimanti Vyrus, Moteris ir Vaikus, negali leisti, kad būtų panaikintas skirtumas tarp Giminių ir negiminių.
Ištrauka iš Jurijaus Sliozkino Knygos "Žydų šimtmetis"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą