Bendruomeniškumo svarba tautinei Kultūrai

Tauta reiškia istoriškai susiformavusią, natūralią Žmonių bendruomeninio sugyvenimo, Kultūros kūrimo ir jos „vartojimo“ formą, tiksliau – autentiškumu išsiskiriančią tų formų visumą. Tai aksioma, apie kurią tarsi ir nebūtų reikalo atskirai kalbėti. Vis dėlto silpstant natūraliam, dvasine Kultūra pagrįstam bendruomeniniam sugyvenimui, pasirodo, ši problema įgauna naujų, aktualizuojančių spalvų. Bendruomeniškumą galėtume suprasti dar ir kaip Žmonių gyvensenos, elgsenos būdą, kaip natūralias, vidines Žmogaus Galias ir savybes. 

Bendruomeniškumas Mums svarbus kaip priemonė, galinti užkirsti kelią dezintegracijai, susiskaldymui, fragmentacijai ir susvetimėjimui – reiškiniams, kurie savaime plūsta įvairiais kanalais ir formomis. Argi nematome, kad kaimynas nebesutaria su kaimynu, kad Tėvas nebesusikalba su Vaiku, Žmona – su Vyru? Nesusikalba ir mokiniai klasėje, politikas su politiku...

Jeigu gyvenvietėje nunyko bendruomeniškumas, tai pirmiausia pasireikš nepagarba kitam asmeniui, abejingumas kito nesėkmei, negebėjimas drauge su kitais užkirsti kelią siautėjančiam chuliganui ar įgrisusiam vagišiui; pagaliau – paprasčiausia nepagarba tvarkai ir švarai. Jeigu Valstybėje nunykęs bendruomeniškumas, eilinis pilietis į valdžią bus linkęs žiūrėti kaip į savo nedraugą, o ir pati valdžia (ar valdininkas) bus labiau linkusi klausimus spręsti ne tiek pagal piliečio interesus, bet pagal savo įgeidžius ar siauragrupinį supratimą. Jeigu nėra bendros, galinčios visus vienyti Kultūros, bendruomeniškumo, jos dvasinio dorovinio komponento, natūralu, kad nesusišnekėjimas plinta paskui save formuodamas dar ir civilizacines negalias.
 
Aksioma: Žmones artinantys simboliai, vertybinės orientacijos, elgsenos normos gali egzistuoti, jeigu egzistuoja tam tikra juos maitinanti terpė, pirmiausia – bendruomeninis sugyvenimas. Be jo pati Kultūra, ypač tautinė, praranda ją maitinančius šaltinius. Tautinė Kultūra remiasi pirmiausia visiems Tautos nariams prieinamų, priimtinų ir netgi privalomų etnokultūrinių, etnopsichologinių ir kt. simbolių, elgsenos normų, mitų vartosena.

Parengta pagal http://xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/2002_3_3/p2_1.html