Kai už lango jau žemė nuklota švelniu šerkšnu ir žiema girgždėdama atrieda į Mūsų Namus, prisimename praeitus metus ir būtent lapkričio 29–ąją dieną. Tą dieną buvo surinktas reikiamas balsų kiekis inicijuoti pirmajam – tikrajam Tautos referendumui. Šią dieną įamžinti ir paminėti nusprendė aktyvus visuomenės veikėjas, tinklaraščio „Darnos Didvalstybės“ Kūrėjas ir autorius Raimundas Bakutis. Kalbame su juo.
Visai neseniai veidaknygėje pasirodė Jūsų organizuojamas renginys „Lapkričio 29-oji – Tautos Telkties diena“. Kaip kilo šis sumanymas?
Mintis paminėti šia dieną kilo lygiai prieš metus. Tuomet po nežmoniškų Tautos pastangų ir tokių pat valdančiųjų pastangų sužlugdyti parašų dėl referendumo surinkimą, vis dėl to pavyko surinkti daugiau nei 320 000 reikiamų piliečių parašų. Tai buvo pirmasis Tautos istorijoje referendumas, kurį inicijavo pati Tauta. Ne vienam man šis įvykis buvo tikras stebuklas, sušildęs Sielą ir suteikęs bent trumpam Vilties spindulį, kad Mūsų Tauta vis tik geba, reikalui esant, susitelkti. Ji pranešė, kad dar gyva. Mačiau ir jaučiau kitų Žmonių džiaugsmą, pakylėjimą, kuris buvo panašus į tą, išgyventą 1989 – 1990–aisiais. Tai buvo diena, kuomet Tauta pati ėmėsi spręsti gyvybiškus jai klausimus. Todėl lapkričio 29-oji buvo tikroji Tautos Telktis, ta kibirkštis, kurią, manau, reikia ir būtina pažymėti. Oriai, kilniai, tauriai.
Ar pritariate, kad lapkričio 29–oji, turi tapti visos Lietuvos tradicija? Kaip tai planuotumėte padaryti?
Visiškai pritariu ir visokeriopai prisidėčiau, kad ši diena taptų nauja tradicija Lietuvoje. Mums reikia savų, tikrų, išgyventų Švenčių, kurios žadina Telktį, Vienybę, stiprina saitus tarp Lietuvių. Kad ji taptų visuotine, užtenka, kad iniciatyvą, savo asmeniniu pavyzdžiu, parodytų kritinė masė Žmonių, o abejingieji, kurių, deja, dauguma, kaip taisyklė, juda inertiškai paskui užkrečiančius pavyzdžius. Tad susitelkime tie, kurie dar turi savyje noro ir jėgų, kad Mūsų Tauta išliktų, kad ji būtų ori savo Žemės šeimininke ir valdytoja. Jei sukrusime, savo širdžių liepsna, tikiu, uždegsime abejingąją ir prislėgtąją Tautos dalį.
Kaip, Jūsų nuomone, šią dieną turėtų paminėti Lietuvos piliečiai?
Įsivaizduoju, kad šią dieną tautiečiai turėtų susirinkti kartu su savo Šeimomis, artimaisiais, pasakyti padėkos Žodį, už tai, kad jie yra, pasidžiaugti, kad gyvename ir dirbame visi kartu savam krašte. Taip pat pasikviesti bent vieną kitą Šeimą prisijungti kartu, vaišinti vieni kitus pačių ruoštomis vaišėmis, aplankyti šventas Lietuvos vietas, kurių yra tūkstančiai. Patvarkyti, jei reikia. Pastovėti, pajausti, jog esame šaknimis įaugę į šią Žemę, kurią bandome išsaugoti ateities kartoms. Tai ir būtų tie akordai, kurie išjudintų visuotinę Tautos Telktį. Be abejo, kiekvienas yra laisvas nuspręsti, kaip šią Šventę paminėti, tikiu, kad esame kūrybiška Tauta.
O kaip Jūs planuojate praleisti šią dieną? Su šeima, draugais…?
Kadangi, šiuo metu esu labai toli nuo gimtojo krašto, nuo Šeimos narių, paminėsiu šią dieną kartu su Draugais Lietuviais išeivijoje, kuriuos kviečiu pasėdėti kartu prie lietuviškų patiekalų. Manau, kad kitais metais šią dieną minėsiu kartu su kitais tūkstančiais tautiečių savoje Žemeje, kartu su Šeima ir Draugais.
Ar kitais metais planuojate tęsti šį sumanymą, o gal įgyvendinti kitokioje formoje? Pasidalinkite savo mintimis.
Sumanymų turiu užtektinai, ketinu tęsti ir šį. Kol kas svarbiausia pradėti suvokti šios datos svarbumą, o vėliau, manau, kad būtinai atsiras pasiūlymų, kaip įprasminti šia vieną svarbiausių, mano manymu, dienų naujausioje Mūsų istorijoje. Kviečiu dalintis mintimis, pasiūlymais, telktis, burtis ir jungtis į bendruomenes. Tai mūsų ateities išlikimo garantas.
Parengta pagal Vingos Vinciūnaitės straipsnį http://sauksmas.lt/lapkricio-29-oji-tautos-telkties-diena.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą