<...>
Kuomet protas yra ramus, švarus, laisvas nuo iliuzijų ir haliucinacijų, nesusipainiojęs ir be troškimų, tuomet jis nieko nesiilgi ir nieko neatmeta. Tai yra savitvarda arba proto nugalėjimas - vienas iš keturių išsilaisvinimo vartus saugančių sargybinių, kuriuos minėjau anksčiau.
<...>
Savikontrolė - tai geriausias vaistas nuo visų fizinių ir psichinių ligų. Kai Žmogus valdo savo protą, net maistas atrodo skanesnis, o kai trūksta savitvardos - ir maistas apkarsta. Sielvartas nepasiekia Žmogaus, kurį saugo savikontrolės šarvai. Tas Žmogus, kuris net ir girdėdamas, liesdamas, regėdamas, uostydamas ir ragaudamas, nepaisant to, ar jam tai malonu, ar nelabai, nepuola nei žavėtis, nei nusivilti - jis yra įvadęs savikontrolę. Tas, kuris žvelgia į visus sutvėrimus vienodai ir kontroliuoja malonumo bei skausmo pojūčius, - toks Žmogus valdo save. Tas, kuris gyvendamas tarp kitų, nepasiduoda jų įtakai, kuris nejaučia susižavėjimo ar pasibjaurėjimo taip, lyg gyventų sapnuodamas, - toks Žmogus save kontroliuoja.
<...>
Tie, kurių pažinimo ir ieškojimo Dvasia visada gyva, apšviečia Pasaulį bei visus tuos, kuriuos susitinka, išvaiko neišmanančio proto sukurtus vaiduoklius ir supranta, kad jutiminiai malonumai ir juos sukeliantys objektai yra netikri. Tyrinėjimų Šviesa padeda suvokti amžinąją ir nekintančią realybę - tai, kas yra aukščiausia. Tai suvokęs Žmogus nieko daugiau nesiveržia įgyti ir nieko nuo savęs neatstumia. Išsilaisvinęs iš iliuzijų ir prisirišimo, jis nedykaduoniauja, bet jo nepaskandina ir reikalai, jis gyvena ir veikia šiame Pasaulyje, o pasibaigus natūraliam Gyvenimo tarpsniui - patiria visiškos Laisvės palaimą.
<...>
Pasitenkinimas - tai dar vienas sargybinis prie išsilaisvinimo vartų. Tas, kuris geria pasitenkinimo nektarą, nesimėgauja malonumų troškimu. Joks šio Pasaulio žavesys negali prilygti saldumu pasitenkinimui, kuris sunaikina visas nuodėmes. Kas yra pasitenkinimas? Kai atsisakai visų troškimų įgyti tai, ko neturi, ir kai esi patenkintas tuo, kas ateina savaime - nepatirdamas dėl to nei susižavėjimo, nei depresijos - štai kas yra pasitenkinimas. Kol Žmogus nėra savimi patenkintas, jis kentės. Atsiradus pasitenkinimui, širdyje sužydi tyrumas. Net ir nieko neturėdamas, tačiau patenkintas, Žmogus turi visą Pasaulį.
Satsangas, arba Išminčių, šventų ir nušvitusių Žmonių draugija, - tai dar vienas išsivadavimo vartų sargybinis. Tokia draugija vysto intelektą, išsklaido neišmanymo debesis ir pašalina psichologines kančias. Nekreipdamas dėmesio į kliūtis, į sunkumus ir į tai, kiek pastangų tai pareikalautų - niekada nevenk išmintingųjų draugijos. Tik satsangas nušviečia Gyvenimo kelią. Satsangas yra aukščiau visų kitų religinių praktikų - tokių, kaip dosnumas, askezė, šventų vietų lankymas ir apeigų atlikimas.
Žmogus visomis išgalėmis turi stengtis garbinti šventuosius ir tarnauti jiems, nes jie suvokė Tiesą ir jų širdyse išsisklaidė neišmanymo tamsa. Savo ruožtu tie, kurie negerbia tokių Žmonių, patys prisišaukia didžią kančią.
Pasitenkinimas, satsangas (Išminčių draugija), ieškojimo Dvasia ir savikontrolė - tai keturios pačios tikriausios priemonės, skirtos gelbėti skęstančiuosius samsaros vandenyne. Pasitenkinimas yra aukščiausias pasiekimas. Išmintingųjų draugija - geriausia draugija pakeliui į tikslą. Ieškojimo Dvasia pati savaime yra didžiausia Išmintis. O savikontrolė - aukščiausia Laimė. Jeigu negali imtis visų keturių, susitelk į vieną: uoliai praktikuodamas vieną, aptiksi savyje ir likusiąsias. Aukščiausia Išmintis pati tavęs ieškos. Kol šių kilnių savybių pagalba nesutramdysi laukinio savo proto dramblio, tol nepajėgsi prisiartinti prie aukščiausiojo - net jeigu tapsi Dievu, pusdieviu ar Medžiu. Todėl, iš visų jėgų stenkis išsiugdyti šias kilnias savybes.
Ištrauka iš Knygos "Joga Vasišta"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą