Žmogaus mąstymas visuomet buvo dialektinis procesas,
tačiau priešybių įtampos laipsnis kiekvienu laikotarpiu skyrėsi.
Žmogus arba nepriimdavo situacijos visais savo klodais, arba išpažindavo bet kokios situacijos priėmimą. Kokiu būdu
buvo pasiekiamas dialektinis mąstymas? Žmogui nuo vaikystės buvo diegiamos
Tiesos, orientuojančios jo dvasines struktūras. Mylėk Dievą, o viskas, kas
žemiška - nuodėminga. Sudavė per vieną skruostą, atsuk ir kitą, tai yra,
Žmogus buvo auklėjamas kiekvieną situaciją priimti kaip Dievo duotą. Žmogus
augo ir pradėdavo suprasti, kad taip elgiantis kažką sukurti ar ką nors
pasiekti neįmanoma, ir prieidavo išvados, kad reikia situacijos
nepriimti ir jai nepaklusti. Susiklostė lyg ir keista padėtis. Religija
kvietė paklusti ir būti romiems, ir nuo vaikystės tai buvo diegiama,
o Žmonės elgėsi priešingai, ir tarsi visi buvo patenkinti. Tai ir kūrė dialektinės
pasaulėžiūros pagrindą. Žmogus iš inercijos savo subtiliose dvasinėse
struktūrose buvo linkęs priimti situaciją, o iš aplinkos semiama gyvenimiška
patirtis jį vertė elgtis priešingai. Taigi, nors dialektinio mąstymo
modelio nebuvo, pati situacija buvo dialektinė.
Taip ir Biblijoje - ta informacija, kuri negalėjo būti
duota apibendrinančia sąvoka, buvo pateikiama per situaciją, per
elgesio elementų sąveiką. Pats ryškiausias pavyzdys - Jėzaus
Kristaus nukryžiavimas. Šią informaciją - absoliutų Dieviškumo
priėmimą, tais laikais nebuvo įmanoma nusakyti pamokslais ir
palyginimais.(Gyvenimas, įvykiai patys savaime dialektiški, tačiau kad
būtų sukurtas mąstymas, įtraukiantis savin dialektiką, reikia
pakilti aukščiau už šiuos įvykius, apjungti juos į vienovę. O tai
įmanoma tik vidujai juos visiškai priėmus. Tai toks mąstymo būdas,
kuris vadinamas vidiniu romumu.
Romumas yra aukščiausia Dvasios išugdymo technika.
Filosofija yra mokslas, apibendrinantis visus regimo
Pasaulio reiškinius. Tam būtina absoliučiai priimti bet kokią apraišką kaip vienos visybės dali, o tai įmanoma tik jaučiant tą vieną visybę ir veržiantis į ją. Tai ir yra tikėjimas į Dievą. Filosofijos pagrindas yra religija.
Filosofija, duodama pasaulio koncepciją, gimdė priemonių,metodų, būdų sankaupą,
kuri tapdavo mokslu ir, vadinasi, visi reikšmingi intelektualiniai
Žmonijos pasiekimai gimdavo iš veržimosi į Tą didįjį nedalomą, neišreiškiamą,
kurs Mus sukūrė, Mūsų kūnus ir Mūsų Sielas.
Šiuo metu prasideda laikotarpis, kai dialektinės situacijos
turi apsivainikuoti dialektiniu mąstymu, kitaip tariant, vystymosi
šaltinis turi būti perkeltas į vidų. Kai Gyvenimas mane verčia tobulėti, -
tai dialektinė situacija. Kai aš pats, kažką suvokęs, einu pirmyn, -
tai dialektinis mąstymas.
Religija nuo mažens Žmogui leisdavo jausti kontaktą su
Dievu per nuolankumą. Svarbiausi autoritetai čia buvo Tikėjimas
ir neginčijami Dvasios postulatai. Tikėjimas, nukreiptas į
Žmogaus Dvasią, aplenkia Sąmonę. Tačiau būtent Žmogaus Sąmonė
per pastaruosius keletą šimtmečių taip išaugo, kad šiuo metu
be orientacijos į Sąmonę neįmanomas Žmogaus auklėjimas.
Vadinasi, šiuo metu išmokyti Vaiką nuolankumo per religiją vis
mažiau įmanoma. Taigi, nesutikimo priimti situaciją elementas išoriniai
ir vidujai žymiai išaugs, o kontaktas su Visata smarkiai sumažės, ir Žmonija
taps negyvybinga.
Vienintelis būdas išmokyti Vaiką nuolankumo nuo mažens - tai
kreiptis ne tik į jo Sielą, bet ir į jo protą. Tai reiškia, kad
religija turi tapti mokslu. Be tokios jungties, nesukūrus dialektinės
mąstymo sistemos, Žmonija neįžengs į rytojų. Norint sukurti tokį
mąstymą, kiekvienam Žmogui reikia pašalinti tai, kas trukdo romumą
padaryti savo nuostata, priimti Pasaulį ir jį pažinti. O trukdo -
neapykanta, nuoskauda, apgailestavimas, panieka ir smerkimas – neigiamos emocijos,
kurias reiškiame nesutikdami priimti įvykių. Mes šiuo metu visi Dvasios
ligoniai, vis vien, ar ligoti Mūsų kūnai, ar ne. Todėl kaupti savo Dvasios
bagažą, ugdyti savo pasaulėjautą būtina Mums visiems. Keisdami savo
pasaulėjautą, keičiame ir savo pasaulėžiūrą, o būtent pasaulėžiūra keičia
Mūsų likimą ir karmą pačia plačiausia šio Žodžio prasme.
Ištrauka iš Sergejaus Lazarevo Knygos "Karmos diagnostika"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą