Broliška Kaukazo šalis - Gruzija (Sakartvelo)

Apie Gruzijos vardą

Gruzinai save vadina sakartvelais, savo šalį - Sakartvelo. Pavadinimas kilo iš pavadinimo centrinės karalystės - Kartli, reiškia "taip pat ir Kartli". Mums įprastas vardas "Gruzija" atėjo per rusų pirklius. Pasakojama, kad atplaukę rusų pirkliai laivu ir paklausę vietinių, kas jie tokie - pastarieji turkiškai atsakę, kad krovikai, taip atsirado šalies pavadinimas, kuris iš rusų kalbos atkeliavo ir į lietuvių kalbą. Anglų kalboje šalis žinoma kaip "Georgia" (pagal globėją šv. Jurgį), o tai paieškos sistemose sudaro daug nepatogumų - tokia valstija yra JAV.
Gruzijos vyriausybė kreipėsi į šalis, kurios naudoja pavadinimą "Gruzija", siūlydama pakeisti į Georgiją (gruzinus turėtume vadinti georginais). Valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomendavo jo nekeisti. Georginai gan keistai skamba, bet manau, kad Sakartvelo ir sakartvelai būtų gražūs pavadinimai.

Truputis istorijos

Graikai apie Gruziją sužinojo 3600 m. prieš Kristaus gimimą - nieko nuostabaus, nes tuo metu gruzinų gentys ir graikai buvo kaimynai. Argonautai aplankė Kolchidą (VIII a. prieš Kristų), kur iš sostinės (manoma, kad tai dabartinis Kutaisis) parsivežė Medėją (tapo graikų karaliene ir medicinos pradininke), ir Aukso vilną - manoma, kad tai yra aukso plovimo technologija.

Graikų istorikas Plutarchas 46-120 m.) parašė pirmąjį kelionių vadovą po Gruziją. 327 m. krikščionybė tapo Gruzijos valstybine religija: tai viena iš atskirų krikščioniškų Bažnyčių, turinčių savo Patriarchą. Penktajame amžiuje sukurtas gruzinų raštas, kuriuo naudojasi iki šiol. XI amžiuje, valdant karaliui Dovydui Statytojui, vėliau proanūkei karalienei Tamarai, Gruzija pasiekė aukso amžių. Nauji miestai, tvirtovės, bažnyčios ir vienuolynai. Per Gruziją ėjo viena iš šilko kelio atšakų - prekybinis kelias tarp Europos ir Azijos. XIV a., atradus jūrų kelią tarp Europos ir Azijos, pajamos ėmė mažėti, valstybė skilo į mažesnes karalystes. Visą laiką šalį puldinėjo, pradžioje - mongolai (Tamerlanas), vėliau - persai, Osmanų imperija (turkų). Vakarų Gruzija perėjo turkų kontrolei, rytų - persų. Kad apsigintų nuo persų, 1783 m. Iraklijus II, Kartli ir Kachetijos karalius, pasirašė pagalbos sutartį su Rusija. Persų puolimai nesiliovė (manoma, kad Rusija finansavo persų puolimus), ir 1801 m. Gruzijos karalius Georgijus XII pasirašė naują savitarpio pagalbos sutartį, kuria pasinaudojusi Rusija tiesiog įjungė Gruziją į savo imperiją. XIX amžiuje Rusija atkovojo vakarų Gruzijos teritorijas (Adžariją ir Guriją) iš turkų. Kalnų rajonas - Svanetija - ilgiausiai priešinosi ir buvo įjungtas į Rusiją apie 1857 metus.

1918 m. gegužės 26-ąją Gruzija paskelbė nepriklausomybę ir iš karto įsivėlė į karą su taip pat nepriklausomybę paskelbusia Armėnija. 1921 m. vasarį Sovietų Rusijos armija okupavo Gruziją, Armėniją ir Azerbaidžaną, jas sujungė į Transkaukazo respubliką. 1936 m. ji buvo padalinta į atskiras respublikas.

Pirmaisiais Sovietų valdžios metais Gruzijos kultūra patyrė didžiulių nuostolių. Buvo uždaryti vienuolynai, turtingos vienuolynų bibliotekos sudegintos. 

1991 m. balandžio 9-ąją Gruzija paskelbė nepriklausomybę. Pirmuoju prezidentu buvo išrinktas disidentas Zviadas Gamsachurdija. Gruodyje "vory v zakone" Joseliani ir Kitovani suorganizavo perversmą. Prasidėjo pilietinis karas ir suirutė. Prie Joseliani ir Kitovani prisijungė Eduardas Ševarnadzė, kuris 1992 m. buvo paskelbtas Prezidentu. Pilietinio karo metu Abchazija ir Pietų Osetija paskelbė nepriklausomybę ir, padedamos čečėnų, armėnų ir reguliariosios Rusijos armijos dalinių, pasiekė pergalę. 1993 m. rudenį gruzinai buvo išvaryti iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. Apie 250 000 gruzinų turėjo palikti savo namus Abchazijoje (jie 1991 m. sudarė apie 49 proc. gyventojų, abchazai - apie 18 proc.) ir apie 25 000 paliko Pietų Osetiją. Prezidentas Ševarnadzė su Rusija pasirašė sutartis, pagal kurias Abchazijoje ir Pietų Osetijoje buvo dislokuoti Rusijos taikdariai. Buvęs prezidentas Gamsachurdija pabėgo į Čečėniją, kur nusišovė (ar jam padėjo tai padaryti). Gruzija tapo "nepavykusia valstybe" - Adžariją kontroliavo vietinis karaliukas Abašidzė su savo KGB (narkotikų prekyba ir kontrabanda), šalyje klestėjo korupcija ir netvarka. 

2003 metų rudenį, po falsifikuotų parlamento rinkimų, kilo "rožių revoliucija". Vakaruose baigę universitetus jauni politikai taikiai privertė pasitraukti Ševarnadzę. 2004 metais Michailis Sakašvilis išrinktas Gruzijos Prezidentu. Po taikaus piliečių žygio į Adžariją Abašidzė buvo evakuotas į Rusiją. Nauja valdžia pradėjo orientuotis į Vakarus ir greitai ėmė atstatinėti valstybę. Per trumpą laiką pavyko sukurti skaidrų ir efektyvų viešą sektorių (policija, valdininkija); pagal verslo lengvumo kriterijus šalis užima vienas iš pirmaujančių vietų pasaulyje. Ekonomikos augimas taip pat stebina.

2008 m. rugpjūčio 8-ąją kilo Rusijos-Gruzijos karas. Rusija sulaužė savo pažadus, į Abchaziją ir Pietų Osetiją įvedė savo kariuomenę, vėliau pripažino tas teritorijas nepriklausomomis valstybėmis. Karo metu Rusijos kariuomenė kurį laiką buvo užėmusi dar didesnę Gruzijos teritoriją, bombardavo Gruzijos miestus ir padeginėjo nacionalinius parkus uždegamosiomis bombomis. Diplomatijos pastangomis buvo išvengta Gruzijos sunaikinimo.

Padedant Vakarų valstybėms, Gruzija gan greitai atsistatė ir vystosi. Ekonomikos augimas labai geras.
Manoma, kad Gruzijoje įvykdytos reformos yra vienos iš efektyviausių, Pasaulio bankas net išleido studiją apie Gruzijos fenomeną. Pasirinktas Singapūro modelis: gal ir nelabai demokratiška, bet efektyvi valdžia, siekianti šalį paversti modernia valstybe. Vyriausybė yra pragmatiška, stengiasi kuo daugiau pritraukti užsienio investicijų. Labai proteguojamas turistinis sektorius. Šalis tapo saugi, patraukli užsienio investicijoms. Puikiai sutvarkytas viešasis sektorius. Visose mokyklose įvestas internetas, kiekvienam pirmokui valstybė dovanoja netbooką. Įstojusiems į prestižinius Vakarų universitetus valstybė moka už mokslą ir skiria stipendiją.
Vienas iš sudėtingiausių virsmų - pakeisti žmonių sąmonę, atsisakyti sovietinio mąstymo. Perėjimas prie liberalizmo ir piniginių santykių verčia atsisakyti ir istoriškai nusistovėjusių klaninio, šeimyninio gyvenimo būdo. Tai sukelia įtampą tarp jaunosios ir "sovietinės" kartų. Vyresnieji jaučiasi išmesti iš gyvenimo.

Kodėl verta važiuoti

Galima vardinti dešimtis priežasčių, kodėl ši šalis įdomi. Ko gero, pagrindinė priežastis - ji suteikia tai, ko trūksta Lietuvoje. Snieguotų kalnų. Šiltos jūros ir subtropinių miškų žalumos. Daugiabalsės vienuolių giesmės kalnų vienuolyne. Akademijos griuvėsių, kur dėstė Šota Rustaveli. Pusdykumių peizažo. Ir - svarbiausia - šilto ir tikro bendravimo. Gražių vaizdų galima rasti ir Europoje - bet tokios žmogiškos šilumos - ne. Keliautojas ten - savas. Gruzija ir Lietuva panašaus dydžio. Mes vieni kitą suprantam ir papildom, vieni kitiems įdomūs. Galima bandyti vardinti kitas priežastis, kodėl ten verta važiuoti. Bet tai bus tik žodžiai. Tiesiog mums ten gera. Mūsų širdys plaka kartu.

Kaip nuvykti

Lėktuvu. Tai populiariausias būdas.

• AirBaltic iš Rygos skraido kelis kartus per savaitę į Tbilisį. Reisų jungimas labai patogus - Rygoje reikės tiesiog perbėgti iš vieno lėktuvo į kitą. Tikėtina kaina pirmyn-atgal - apie 1100 litų. Turėkite omenyje, kad reikia papildomai mokėti už bagažą. Perkant bilietą akcijų metu galima nusipirkti ir už 700 litų;
• LOT: jų kainos žemesnės, bet Varšuvoje teks praleisti kelias valandas;
• Ukraine International Airlines - ukrainiečių kompanija, organizuojanti skrydžius iš Vilniaus per Kijevą. Skrenda ne tik į Tbilisį, bet ir į Batumį, Kutasį;
• WizzAir - ši pigių skrydžių bendrovė skraido iš Varšuvos ir Kijevo į naują Kapitnarį aerouostą prie Kutaisi. Iš ten mikroautobusu už 10 larių per porą valandų pasieksite Batumi, Tbilisis truputi toliau. Geras pasirinkimas biudžetiniams keliautojams. Nuo 2014 kovo žada tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Kutaisį. Kaina pirmyn-atgal prasidės nuo 100 EUR. Fantastika!

Ieškantiems pigiausių skrydžių, verta pasidomėti maršrutu per Stambulą - iš Vilniaus jau yra tiesioginis reisas. Reisai iš Stambulo į Batumį su Pegasus airlines yra pigūs, pagal susitarimą Batumio aerouostas aptarnauja ir Turkijos miestą Hopą, todėl taikomi vietinių skrydžių tarifai. Yra ir pigių reisinių autobusų iš Stambulo ir Ankaros į Tbilisį.

Automobiliu. Tai daug kebliau - dėl problemų su maištinga Gruzijos Abchazijos provincija tiesiausio sausumos kelios nėra. Lieka tokie variantai:

• per Šiaurės Osetiją. Iki 2011 metų vidurio šis kelias buvo galimas tik NVS piliečiams. Dabar Rusijos Federacija panaikino įstatymą, ir kirsti Rusijos - Gruzijos sieną Verchnij Lars - Stepandsminda poste galima visų šalių piliečiams. Pasak keliautojų, dėl įpatingai korumpuotų Rusijos policininkų šis kelias nėra pigus;
• per Ingušiją, Azerbaidžaną. Didelis lankas, ne pats saugiausias maršrutas (Čečėnija, Ingušija), šių provincijų policija taip pat pasižymi korupcija. Nuo 2011 ES piliečiai gali kirsti Rusijos - Azerbaidžano sausumos sieną;
• per Europą ir Turkiją. Ilga kelionė - beveik 4000 km;
• per Ukrainą, toliau keltu Iljičevsk-Poti. Nuo Vilniaus iki Iljičevsko (uosto šalia Odesos) apie 1100 kilometrų. Iš Iljičevsko į Poti plaukia patogus keltas "Greifswald", kursavęs tarp Klaipėdos ir Mukrano (beje, užrašai kelte lietuviški, registratūroje kabo Neringos žemėlapis). Kelionė trunka dvi paras. Deja, kompanijos UkrFerry supratimas apie keltus labai savotiškas - išplaukti gali vėluoti iki 3 parų. Iljičevsko muitinė garsėja ypatingu debiliškumu - procedūros gali užtrukti apie 8 valandas. Mums teko surinkti apie 60 antspaudų automobiliui. Pliusas tas, kad tiek prie Odesos, tiek prie Poti yra puikūs pliažai, kur galima smagiai leisti laiką, jei keltas vėluotų išplaukti. Į muitinės procedūras irgi galima žiūrėti kaip į savotišką žaidimą - visi žino, kad anksčiau ar vėliau jas atliksite... Kelionė nepigi: mašinos ir 4 keleivių perkėlimas kainuos apie 800 USD;
• per Ukrainą, toliau keltu Odesa-Stambulas. Tai kruizinis laivas "Kaledonija", išplaukia daugmaž pagal grafiką, kelionė trunka parą. Keltas kelia ir automobilius. Nuo Stambulo iki Gruzijos apie 1300 km, keliai geri.
• per Abchaziją. Bandymas įvažiuoti į Gruzijos kontroliuojamą teritoriją per Abchaziją gali baigtis rimtais nemalonumais (kalėjimu ir didele bauda). Gruzija nekontroliuoja sienos perėjimo Abchazijoje, todėl tai traktuojama kaip neteisėtas patekimas į Gruzijos teritoriją. Įmanoma iš Gruzijos kontroliuojamos teritorijos įvažiuoti į Abchaziją (reikia gauti Abchazijos URM sutikimą), o iš ten - į Rusiją. Tačiau tai nelegalu, ir kitos kelionės į Gruziją metu galite turėti rimtų nemalonumų.

Kada keliauti

Gruzija nedaug didesnė už Lietuvą, bet geografinės sąlygos ir klimatas įvairesnis. Sudarant maršrutą, į tai verta atsižvelgti, kad būtų komfortiška temperatūra.

• Vakarų Gruzija - Juodosios jūros pakrantė. Subtropikai, šiltas ir drėgnas klimatas. Per Naujus metus gali būti ir +20°C. Geriausias laikas pasimėgauti jūros malonumais - rugsėjis. Galybė vaisių ir šilta jūra. Rugpjūtį mums per karšta, be to, suvažiuoja pusė Armėnijos atostogauti. Birželis–liepa vanduo mums pakankamai šiltas, bet vietiniai galvoja kitaip. Pakrantės restoranėliai atsidaro apie liepos vidurį;
• kalnai - Svanetija, Kchevsuretija, Tušeti. Svanetija pasiekiama beveik visada, kitos kalnų vietovės - tik vasarą. Geriausias laikas - liepa, rugpjūtis ir rugsėjo pirma pusė. Kitu laiku gali būti vėsoka;
• Kachetija. Vasara (liepą-rugpjūtį) mums gali būti per karšta. Kachetijos pietūs (David Garedži, Vašlovani nacionalinis parkas) - pusdykumės, vasara ten labai karšta. Geriausias laikas: gegužė-birželis arba ruduo;
• miestai. Tas pats principas - liepa-rugpjūtis smagiems pasivaikščiojimams po miestus ne pats geriausias laikas - per karšta.

Orų prognozes galima pažiūrėti Gruzijos meteorologijos tarnybos interneto svetainėje. Tbilisio orų istoriją surasite čia

Kaip keliauti Gruzijoje

Po Gruziją geriau keliauti patiems.

Patogiausias (bet brangiausias) būdas yra keliauti su gidu jo automobiliu. Pasirinksite, ką norėsite aplankyti, kur ir kiek norėsite būti. Gidas pasirūpins nakvynėmis. Toks variantas kainuos apie 100 USD dienai (50 USD automobilis, 50 USD gido paslaugos). Papildomai mokėsite už kurą (jis Gruzijoje perpus pigesnis nei pas mus) ir gido nakvynę (apie 20 USD nakčiai). Keliaujant keturiese, susidarytų apie 30 USD žmogui per dieną.
Kitas variantas - išsinuomoti automobilį: Tbilisyje yra „Hertz“ ir „Avis“ atstovybės. Kainuos apie 50 USD/para už sedaną. Vietinėse kompanijose galima išsinuomoti džipą ar miniveną apie 80 USD/diena. Ilgesniam laikui nuomojant, kaina krenta iki 65 USD. Jei nėra pilno draudimo, reikės palikti užstatą (200-300 USD). Paprastai leidžiama su automobiliu aplankyti ir kaimynines šalis. Keletas adresų:

• rentcarstbilisi;
• rentacar;
• Best auto rental LTD;
• Naniko;
• 4wd automobiliai

Raudona šviesoforo spalva turi atspalvių

Vairuoti Gruzijoje ne taip baisu, kaip pasakoja. Tiesiog reikia tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nebūtinai laikysis eismo taisyklių, o raudona šviesoforo spalva turi atspalvių. Praleidžiant pėstįjį per perėją (sekant Vakarų pavyzdžiu, jos yra nupieštos) reikia suprasti, kad kiti eismo dalyviai pėsčiųjų perėjos ženklus supranta labiau kaip dekoratyvinį elementą. Todėl rūpinantis pėsčiųjų gyvybe, geriau jų nepraleisti, nes sustojimą ties perėja kiti vairuotojai palaikys automobilio techniniu gedimu. Ir lenks. Pastovus pypsenimas tiesiog reiškia "aš čia". Mosuodami rankomis pro atidarytus langus lengvai kirsite judrią gatvę - kiti eismo dalyviai supras ketinimus ir praleis. Maždaug per dieną perprantama vietinė vairavimo maniera (sunkiau būna atprasti grįžus namo). Užmiestyje automobilių nedaug, vairavimas mažai skiriasi nuo vairavimo Lietuvoje. Keliaujant išsinuomotu automobiliu, reikės pasirūpinti žemėlapiais (dar geriau - GPS navigacija). Kelio ženklų nedaug, galima nuklysti.
Saugos diržai privalomi, net taksi automobiliuose. Keisčiausia, kad šios taisyklės griežtai laikomasi.
Patys suprantate, kad pėsčiųjų dalia yra sunkiausia. Net einant per perėją degant žaliam šviesoforo signalui, reikia būti budriems. Vairuotojai pėsčiuosius vertina kaip nevykėlius, kurie visada turi trauktis iš kelio.

Keliauti maršrutiniais mikroautobusais - pigiausias ir populiariausias variantas. Mikroautobusai paprastai startuoja, kai susirenka pakankamai keleivių. Nusiteikite valandėlę kitą palaukti. Gruzijoje neskubama. Autobusiukas ilgesnėje kelionėje gali sustoti gražioje vietoje pietums. Bendrakeleiviai suorganizuos bendrą stalą, be abejo, bus vyno, ir vairuotojas dalyvaus pasisėdėjime. Galbūt jis bus tamada. Deja, lankytinos vietos paprastai yra toliau nuo mikroautobusų maršrutų. Populiarus variantas - mikroautobusu nuvykus į nakvynės vietą, po apylinkes keliauti taksi. Gruzijoje toks dalykas kaip taksi skaitiklis dar nežinomas, bet visą dieną pasivažinėti po apylinkes galima susitarus kad ir už 50 larių (orientuokitės taip: 8-10 larių valandai). Bėda, kad taksistas nebūtinai bus geras istorinių vietų žinovas. Tai įprastas keliavimo būdas. Paprašykite patarimo nakvynės šeimininkų - arba "suorganizuos" patikimą taksistą, arba pavežios patys.
Keliavimas kelionių agentūrų autobusais - matyt, labiausiai nevykęs variantas. Nepigus ir aplankysite tik standartines turistines vietas.
Keliaujant iš Tbilisio prie jūros (Batumi) ar į Svanetiją (Zugdidį) patogu važiuoti traukiniu. Ten ir atgal traukinys išvyksta vakare, ryte jau būnate vietoje. Elektroninius bilietus galima įsigyti internetu. Vasaros sezono metu bilietus į pajūrį ir atgal verta pirkti iš anksto.

Pinigai

Gruzijos laris labiau seka dolerį negu eurą. Kartais gerai, kartais nelabai. Paprasčiausia skaičiuoti, kad vienas laris yra apie pusantro lito. Gruzinai skaičiuoja lariais, todėl patogiausia jais ir atsiskaityti. Be abejo, už nakvynę galima atsiskaityti ir doleriais, ir eurais - bet kainuos brangiau. Keisti pinigus geriausia bankomatuose. Miestuose jų rasite be problemų. Beje, dauguma bankomatų gali išduoti pinigus lariais, eurais ar doleriais. Atsiskaitymas kreditine kortele nepaplitęs.

Pagalbos tarnybų telefonai

• gaisrinė 111;
• policija 122;
• greitoji pagalba 113;
• informacija 118;
• turizmo informacija 24x7, kur apsistoti, ką pamatyti: +995 800 800 909.

Vėliau bus įdiegtas vienas pagalbos telefono numeris 112.

Mobilusis ryšys

Naudoti lietuvišką mobiliojo ryšio kortelę vietiniams skambučiams labai brangu. O skambinti reikia: dėl apsistojimo kaimo sodyboje geriau tartis bent iš ryto, kad šeimininkai galėtų pasiruošti. Patogiausia įsigyti vietinę SIM kortelę už 2 larius ir pasipildyti 10-čia larių - jos tikrai užteks visai kelionei. Kortelę su telefono numeriu galima įsigyti tik operatorių salonuose - teks pildyti paraišką su paso duomenimis. Gruzijos tarptautinis telefono kodas +995. 2011 metais Gruzijoje keista telefono numerių numeracija - būtinai paskaitykite apie telefono numerių keitimą. Gruzijoje pagrindiniai mobilaus ryšio operatoriai: Magti ir Geocell. Pasak vietinių, Magti turi geriau išplėtotą tinklą, ypač kalnuose, tačiau Geocell pamažu jį vejasi. Trečias operatorius- Beeline.

Gruziniškų telefonų operatorių puslapiai (veikia ir anglų kalbomis): Magti, Geocell, Beeline
Skambinant iš Lietuvos į Gruziją ir atsiliepiant Gruzijoje, verta pasinaudoti Linkotel paslauga. Reikės truputį pažaisti su internetu, bet vėliau mokėsite 19-26 ct už minutę skambindami į Gruziją ar atsiliepdami į skambutį iš Lietuvos ten (papildomai - už vietinį skambutį). Svarbiausia - visa tai veiks mobiliajame telefone, tiesiog reikia nusipirkti vietinę SIM kortelę (jei norėsite pigiai atsiliepti į skambučius iš Lietuvos ar skambinti į Lietuvą).

Internetas

Internetą retai rasite guesthous'e, interneto kavinės ir wi-fi taškai taipogi tik didesniuose miestuose. Naudojant lietuviškus mobilio ryšio operatorius kainos už duomenų perdavimą fantastiškos. Jei internetas reikalingas, paprasčiausia vietinio GSM operatoriaus salone įsigyti vietinę SIM kortelę ir interneto paketą. Mėnesiui duomenų kiekis iki 1GB kainuos apie 15 larių, 5 GB - 30 larių.

Žemėlapiai

GPS navigacija visada praverčia

Padoriausius Gruzijos turistinius žemėlapius gamina Gruzijos kompanija GeoLand; įsigyti galima jų parduotuvėje Tbilisyje, Telegraph Cul-de-Sac 3 gatvėje (prie Dedena parko). Jie turi paruošę ir GPS Topo žemėlapį Garmin įrenginiams. Deja, žemėlapis brangus - 220 larių. Turizmo informacijos centruose kaip ir likusiame padoriame pasaulyje galima gauti nemokamų turistinių žemėlapių. Didžiausias turistinės informacijos pasirinkimas - Tbilisio centre, Laisvės aikštėje įsikūrusiame turizmo informacijos centre, įsikūrusiame buvusios merijos patalpose. Čia gausite nemokamų Gruzijos regionų žemėlapių. Labai patogi yra nedidelė knygutė "Georgia" raudonais viršeliais. Joje informuojama apie lankytinas vietas ir - svarbiausia - gausybė viešbučių, svečių namų ir sodybų adresų su nuotraukomis.
Internetiniai žemėlapiai:

• galų gale Gruzija atsirado Google maps žemėlapiuose;
• labai geri yra bendruomeniniai Open Street žemėlapiai, kurie nuolat atnaujinami;
• kitas neblogas bendruomeninis projektas MapSpot.
• Kelių tinklas nedaug pasikeitė nuo tarybinių laikų, puikiai tinka ir sovietiniai genštabiniai žemėlapiai. Juos nesunku rasti internete. Yra ir pritaikytų OziExplorer GPS navigacinei programai.
• Paruoštus OpenStreet Gruzijos žemėlapius įvairioms navigacijos sistemoms galima atsisiųsti iš CloudMade. Tinginiams:
  • Gruzijos žemėlapis Garmin navigatoriams (2011);
  • Gruzijos lankytinų vietų GPS žymės (waypoints) gpx formatu (tinka Garmin navigatoriams) (2011)
  • Gruzijos istorinių vietų GPS žymės (waypoints) OziExplorer programai. Žymes sudarė Vytas panaudodamas Google Earth progamą

Parduotuvės - turistinė įranga

Nusipirkti Colemann-Primus ar Camping Gaz sistemų dujinių balionėlių tikrai nesudėtinga. Rasite ir virvių ar kito turistinio inventoriaus.

• Magelani turistinio inventoriaus parduotuvė. Tbilisis, Str. Mitskevichi. 68, tel. +995 32 371919;
• Mountain House, Kazbegi, Georgia Stepatsmindoje (Kazbegi) įsikūręs informacinis centras ir hostelis. Turi ir parduotuvėlę, kurioje galima nusipirkti dujų balionėlių. Įsikūrę pačiame centre, prie pagrindinės aikštės;
• Levanas - pakeis ar užpildys dujų balionėlius, gali gerom salygom pirkti maistą kelionei pagal sąrašą. El. paštas levani1966@gmail.com, m. tel. +995 593 303 260. Beje, jis turi ir nebrangų guesthous'ą. (rekomendavo Džordžas)

Parduotuvės - maistas

Rasite viską, kai ką pigiau, kai ką brangiau (tarkim, rūkytą mėsą), negu pas mus:

• visur gausu mažų parduotuvėlių - pasirinkimas menkas, bet pigu;
• šalyje labai populiarus Populi parduotuvių tinklas - geras pasirinkimas ir normalios kainos;
• norint įsigyti kažką ypatingo, verta aplankyti Good Will supermarketą Tbilisyje, Didube rajone. Rasite viską, bet brangoka;
• biudžetinis variantas - pirkti turguje. Kaip ir pas mus, kai ką įsigysite gal brangiau negu parduotuvėje, kai ką gal ir pigiau. Kaip pasiseks. Derėtis nelabai priimta;

Kur apsistoti

WC interpretuojamas įvairiai

Vaizdas iš kaimo sodybos terasos

Provincijų centruose ir turistiniuose miesteliuose lengvai rasite pakankamai komfortiškų viešbučių. Norint pajusti Gruzijos dvasią, žmones ir virtuvę, geriausia apsistoti kaimo sodybose (guesthouse). Šeimininkai paruoš gausią vakarienę, patirsite, ką reiškia tikra gruziniška užstalė. Naminis vynas, tostai, puikus maistas, ir - svarbiausia - šiltas ir nuoširdus bendravimas. Dėl bendravimo ir važiuojama į Gruziją. Dėl žmogiškos šilumos, pajutimo, kad mes viens kitam įdomūs. Kad nesi tik "piniginė". To nerasi nei Skandinavijoje, nei Vakarų Europoje. Gruzija irgi keičiasi, gal po kurio laiko šito nebeliks ir Gruzijoje. Bet dabar yra ir išmainyti tai į viešbučio "eurokambarį su dušu" būtų kvaila. Galima kelias dienas ištverti ir be dušo, tačiau su įdomiais žmonėmis. Geriant vyną, klausant gruziniškų dainų ir tostų. Ir kalbantis. Ryte atsikėlus pažiūrėti į jus supančius kalnus ir su gruzinišku akcentu sušukti "Vach, kaip puiku". Paprastai kaimo sodyboje pasiūlomi ir pusryčiai. O pramerkti akis Gruzijoje įprasta (Kachetijoje - privaloma) su taurele čiačios (vynuogių degtinė). Į kelionę jums įdės likusių nuo pusryčių šviežių chačapuri (gruzinų picos variantas - mano nuomone, labiau vykęs, ypač kelionėje). Nakvynė kaimo sodyboje kainuos apie 20-50 larių žmogui. Jei tik nakvynė ir pusryčiai - apie 25 larius, jei norėsite geros užstalės vakare su vynu - galbūt apie 50 larių. Jei piniginė leidžia - rinkitės pilną maitinimą. Paragausite įvairių gruziniškos virtuvės patiekalų ir puikiai praleisite laiką. Derėtis neįprasta.
Nakvynes galima surasti: neblogas pasirinkimas

Vynas

Kachetiškas vynas

Gruzijoje vynas buvo geriamas jau 4 ūkstančius metų prieš Kristaus gimimą. Gruzijoje nuo seno auginamos rkaciteli, mtsvani ir saperavi vynuogių rūšys (Gruzijos teritorijoje vynuogės auginamos jau 6 tūkstančius metų). Vyno gamybos centras - Kachetija. Idealus klimatas vynuogėms. Labai vertinamas ir vakarų Gruzijos Račios provincijos vynas - žinomiausias yra "Chkvanchkara", ruošiamas iš Ambroleuri rajone surenkamų vynuogių. Dėl karų daugelis vertingų vynuogių rūšių prarastos - tai ir persai, nemėgstantys vyno, ir sovietinė santvarka, kuri viską stengėsi sutvarkyti pagal vieną stilių. Manoma, kad žodis "vynas" yra kilęs nuo gruziniško žodžio ghvino. Iš rkaciteli spaudžiamas baltas vynas, iš saperavi - raudonas. Atsižvelgiant į vietovės mikroklimatą ir dirvos sudėtį, vynas vadinamas tos vietovės vardu. Cinandali baltas vynas gaminamas iš rkaciteli vynuogių, surinktų Cinandali kaimo rajone. Kindzmarauli raudonas vynas gaminamas iš Kvareli rajone surinktų saperavi rūšies vynuogių. Mums įprasto, į butelius supilstyto balto ar raudono vyno gruzinai negeria. Šis vynas gaminamas pagal europietišką technologiją - iš vynuogių sulčių. Kachetijoje savas vynas yra užraugiamas kartu su išspaudomis: vynuogių sėklomis ir šakelėmis. Vynas turi daug tanino, yra tirštesnis. Deja, toks vynas netinka transportavimui. Įdomu, bet pasaulyje egzistuoja tik dvi vyno gaminimo technologijos: europietiška ir kachetiška.

Vyno perpylimas

Vynas brandinamas dideliuose į žemę įkastuose moliniuose induose kchevri. Indai gali būti nuo 20 litrų iki 8 tonų talpos. Eilinis gruzinas savo reikmėms įkasa kokių 1,5 t kchevri. Užtenka metams. Vyrai paprastai išragauja per vakarėlį 1-2 litrus vyno, todėl geriamas baltas vynas. Toks kiekis raudono vyno gali sukelti sveikatos problemų - jis labai kelia kraujo spaudimą. Raudonas vynas labiau geriamas žiemą. Priklausomai nuo kokybės, kaimuose mokėsite nuo 1,5 iki 5 larių už litrą naminio vyno. Kavinėse litras naminio vyno (mažesnio kiekio jie nesupranta) kainuoja 4-6 larius.

Maistas

Adžariškas chačiapuri

Įsivaizdavimas, kad gruzinai valgo tik šašlykus, yra klaidingas. Šašlykus daug skaniau ruošia armėnai, o Gruzijoje užsisakę šį patiekalą galite nusivilti. Gruziniška virtuvė - gausybė įvairių šviežių žolelių ant stalo, troškinta ir įvairiai ruošta mėsa, švieži sūriai. Ruošiant patiekalus naudojama labai daug įvairių žolelių ir riešutų. Patiekalų turi būti daug - stalas turi būti gausus: kuo daugiau lėkščių - tuo stalas turtingesnis. Visi įsideda ir ragauja patiekalus patys. Gruziniška virtuvė yra unikali - pas mus analogiškų patiekalų vargu ar rasime. Siūlyčiau paragauti:

• sacivi - Gruzijos virtuvės viršūnė. Kalakuto ar vištos krūtinėlės gabaliukai, troškinti graikiškų riešutų padaže. Daug darbo reikalaujantis patiekalas, įprastai ruošiamas tik per šventes. Sunkiai randamas;
• chinkali - tai ne "peraugę" virtiniai su mėsa. Tai senoviškas gruzinų valgis. Būtinai naudojama riebi kapota mėsa (khevsurų variante - tik jautiena), įdedama ivairių žolių ir prieskonių. Valgoma rankomis laikant už galiuko. Prakandus išgeriamas riebus buljonas, poto pereinama prie mėsos. Galiukas paliekamas lėkštėje. Paprastai žmogui užtenka 4 vienetų, bet būna ir išimčių. Laikomas paprastu maistu, kuris turi būti užgeriamas alumi (tai nėra tinkama rimtam pasisėdėjimui). Mažiau nei 5 vnt. užsisakyti bus sunku. Užsisakykite daugiau - jei prie stalo sėdėsite ilgiau, tiesiog paprašykite chinkalius pašildyti, t.y. pakepti ant aliejaus. Kai kuriems tokie chinkaliai gali pasirodyti dar skanesni.
• "badridžani nigvzit" - keptų baklažanų juostelės su riešutų padažu, papuoštos granatų sėklomis. Puikus užkandis - rasite visur;
• lobio - paprastai ruošiama žiemą. Troškintos pupelės su prieskoniais - skanu ir maistinga;
• čachochbili - vištiena pradžioje skrudinama be riebalų, vėliau troškinama pomidorų, česnakų ir riešutų padaže. Patiekiama keptuvėje. Labai skanu!
• odžachuri - troškinti mėsos gabaliukai su apkeptomis bulvėmis, svogūnais ir įvairiomis žolytėmis. Labai teisingas ir sotus patiekalas;
• keptas paršiukas - labai gerbiamas patiekalas. Brangu;
• čakapuli - su prieskoniais (tarchunu ir tkemali padažu) troškinti ėriuko gabaliukai. Ypatingai skanu!
• chačapuri - kiekvienam rajone ji yra skirtinga. Paprastai patiekiama pusryčiams. Kiekviena šeimininkė ją ruošia truputį skirtingai. Populiariausia yra Imeretiška chačapuri (imeruli chačapuri)- primena itališką picą su sūriu (naudojamas sulguni sūris), sūris "picos" viduje.Tešla labai trapi ir nesudžiūva, todėl labai tinkama keliautojams. Pagrindinis keliautojų patiekalas, galima nusipirkti kiekvienoje parduotuvėje.
• džondžoli - labai skanus užkandis. Tai marinuoti medžio pumpurai (Staphylea Colchica) su šakelėmis, pašlakstyti aliejumi ir apibarstyti svogūnų žiedais. Sunku papasakoti, kaip atrodo, bet spalva žalia. Rasite pas kiekvieną šeimininkę kaime. Skanu!
• phali - užkandis iš sumaltų daržovių.
• kupatai - maltos kiaulienos dešrelės, pradžioje apvirtos o poto pakeptos riebaluose. Paprastai valgomos su Tkemali padažu.

"mtcvadi" - šašlykas. Skirtingi restoranai gali pasiūlyti šį patiekalą iš kiaulienos, jautienos, vištienos ar avienos. "kababi" - lul-kebabai (lule kebab, malta mėsa kepta ant grotelių)
Labai įdomūs gruziniški sūriai. Jie sūrūs, todėl puikiai tinka prie vyno. Labai vertinami tušetiški puskiečiai sūriai "guda" iš avies pieno ir sulguniiš Samegrelo - minkštas sūris. Geras sulgunis turi dalintis juostelėmis ir tirpti burnoje... Na, ir būtinai vaisiai. Nektarinai, abrikosai, arbūzai. Pajūryje: šviežios citrinos, mandarinai visus metus. Kainos juokingos - kibiras (mažiau pakelėse neparduoda) prisirpusių nektarinų pakelėje kainuoja apie 10 larių. Tai derlinga šalis su puikiu klimatu - auga net kivi.

Praktiniai patarimai:

• užsakinėja vienas (tamada, jis ir apmokės);
• maistas ir gėrimai užsakinėjami ne kiekvienas sau, o visam stalui. Porcijų nėra;
• patiekalai atnešami bendrose lėkštėse, kiekvienas įsideda ir paragauja ko nori;
• normalu tiesiog pasakyti kokių patiekalų kompanija norės: šeimininkai atneš kad visiems užtektų (paprastai per daug);
• neužmirškite užsisakyti daržovių ("zelenj") - atneš lėkštę su įvairiomis žolytėmis, ridikėliais, česnakėliais;
• pomidorai ir agurkai visiškai nepanašūs į tai, ką mes čia perkame - būtinai užsisakykite;
• užsakinėti taurę vyno gėda, nesupras - tiesiog sakote "ąsotėlį naminio vyno";
• atsiskaito vienas, tas kuris užsakinėjo.

Saugumas

Gruzijoje yra saugu visom prasmėm

Gruzijoje keliauti tikrai saugu. Čia tradicinė visuomenė, kurioje svečias (keliautojas) labai gerbiamas. Lietuviai dėl savo pozicijos Gruzijos-Rusijos karo metu ypatingai gerbiami. Spėju, kad mes turime aukščiausią reitingą. Nuskriausti svečią gali tik degradavęs žmogus. Jei tuo metu esate kažkieno svečias (pas kažką apsistojęs), šeimininkas jaus moralinę atsakomybę už jūsų saugumą. Norint nakvoti palapinėse šalia kaimų, protinga prašyti leidimo ir patarimo greta esančios sodybos šeimininko. Jis automatiškai taps atsakingu už jūsų saugumą. Jei jus kas nors nuskriaus - nuskriaus ne jus, bet jį - nes jūs jo svečiai. Ir ne tik jį - bet visą jo giminę (klaną). Būdami jo svečiu, tampate visos giminės svečiu...

Ypač šių tradicijų laikomasi kalnų rajonuose. Ten reikia balansuoti - nebūti pašaliečiu, o tapti svečiu. Per didelis suartėjimas (ypač su nepažįstamais žmonėmis) gresia svečio statuso praradimu. Reikia balansuoti. Aišku, tai netaikoma draugams, kuriuos pažįstate.

Atsargesniems reikia būti nakvojant laukiniuose pliažuose prie jūros. Ypač, jei aplinkui nėra žmonių. Pasitaiko narkomanų. Šiaip elgesio taisyklės nesiskiria nuo taisyklių, kurių reikia laikytis bet kurioje kitoje šalyje.

84 procentai gyventojų pasitiki policija. Pagal šį rodiklį Gruzija užima trečią vietą pasaulyje. Nusikalstamumo lygis yra žemas. Banditai seniai persikraustė į Rusiją ar Vakarų Europą - ten ramiau.

Bendravimas

Gruzinai bendrauja labai lengvai. Maršrutinio mikroautobuso keleiviai gražioje vietoje gali surengti vaišes, kur kaip tamada vadovaus  autobuso vairuotojas. Susipažįstama ir susirandama draugų labai greitai. Visai nepažįstami žmonės kavinėje gali jums atsiųsti vyno asotį ar vaisių. Keliaujant pakviesti į namus ar prisijungti prie vaišių. Jūs - keliautojas - jiems įdomus. Svečias prie stalo - garbė namams. Čia iškyla moralinė dilema - norisi duoti kažką mainais. Visada pravartu turėti suvenyrų. Lietuviai puikiai moka gaminti įvairius vytintus ir rūkytus gaminius, dovanotas skilandukas ar vytinta dešra tikrai bus įvertinti. Susižavėjimą kelia ir lietuviška duona. Pamirškite lietuvišką šaltumą ir bendraukite. To čia ir atvažiavote.

Yra subtilus momentus. Būnant restorane neįprasta, kad kompanija pasidalintų sąskaitą. Moka tas, kuris pakvietė į restoraną. Jis užsakinėja patiekalus (aišku, atsižvelgdamas į pageidavimus) ir vadovauja vakarui. Kad neatsidurtumėte nepatogioje padėtyje, kada Jūsų draugas gruzinas bus priverstas apmokėti visos kompanijos vakarienę, turėkite tai omenyje. Kažkas iš kompanijos turi būti šeimininko vaidmenyje, aiškiai pakviesti draugus gruzinus ir diskrečiai apmokėti sąskaitą. Būti šeimininku, pagal gruznų papročius, yra privilegija.

Naudingi patarimai

Su kuo keliauti

Vairuotojai su savo automobiliais

Vienas iš paprasčiausių būdų pakeliauti po šalį - išsinuomoti automobilį su vairuotoju. Paprastai gausite patarimų ką aplankyti, bet nebūtinai jis bus šalies istorijos žinovas. Papildomai teks apmokėti degalus ir vairuotojo nakvynes ir maistą.

• Tengo Nakopia. Labai šaunus žmogus ir atsargus vairuotojas. Niekada nepavargstantis, visada padedantis ir linksmas. Rekomenduoju. Tel. +995 599 586 827, +995 574 570 170, el. paštas tengo.nakopia@gmail.com. Jo automobiliai:
  • Mercedes Sprinter. Komfortabilus iki 15-kos vietų mikroautobusas su kondicionieriumi ir papildoma bagažine. Esant reikalui galima pritvirtinti papildomą bagažinę ant stogo. Autobuso kėbulas pakeltas, gali nuvežti ir į Šatili. Kaina dienai: 120 USD;
  • Mitsubishi Delica. Mikroautobusas 4WD visureigio bazėje, nuveš visur. Telpa 7 keleiviai. Kaina dienai: 120 USD;
  • komfortiškas minivenas 6 keleiviams. Kaina dienai: 100 USD;
• Abesolom Arxipovic. Buvęs kariškis, su savo E klasės mersedesu pavežios po Gruziją. Kaina apie 60 USD dienai (įskaitant vairuotojo nakvynę ir maistą). Tel. +995 571 990 436
• Georgi Urushadze. Mikroautobusas Mitsubishi Delica 4WD visureigio bazėje. Puikiai kalba angliškai. Nuveš visur. Kaina 80 USD dienai plius kuras. Tel: 995 599 142 873, el. paštas: urushadzeg@yahoo.com (LP Thorn Tree forumas);

Gidai

• Gia Lapauri. Kino režisierius, dailininkas, fotografas. Išleidęs kelis tomus Gruzijos enciklopedijos vaikams. Puikus gidas ir labai įdomus žmogus. Mėgstamiausios jo vietos: Kchevsuretija ir Kachetija. Veža Nissan Patrol visureigiu. Pasispaudus telpa net 8 keleiviai. Tel. +995 593 343 023, el. paštas gia.lapauri@gmail.com. Kaina: 120 USD dienai plius kuras ir nakvynė. Asmeniškai rekomenduoju.
• Vadim Ivanov. Jo namuose Tbilisyje visada rasi apsistojusių lietuvių. Smagus ir nuoširdus žmogus. Organizuoja ekskursijas su minivenu Tayota Celica. Ekskursijos standartinės ir gan brangokos. Tel. +995 598 187 377, el. paštas vadim53@gol.ge.
• David Zaalisšvili. Pagal atsiliepimus įdomus žmogus ir puikus gidas. Pasitiks aerouoste, užsakys nakvynes, organizuos ekskursijas į kitus rajonus. Kainos nuo 25 USD dienai be automobilio. Tel. +995 599 90-44-51, el. paštas davidex-tour.georgia@yandex.ru.
• Miša Zedgena. Keliavę su juo šį žmogų giria. Jo ekskursijų kainas galima pasižiūrėti čia. Tel. +995 593 395 560, el. paštas mishikos@mail.ru.
• Revazas. Vežioja su visuergiu-mikroautobusu Mitsubishi Delica. El. paštas voyage.georgia@yahoo.com;

Kelionių agentūros

• FAU Travel, jauna ir energinga kompanija, užsiimanti kelionių organizavimu. Organizuoja apgyvendinimą. Vežioja (gali surengti ekskursiją ir vienam žmogui, bet kainuos brangiau) patogiais turistiniais mikroautobusais. Kompanijos siela - Zurabas. Labai gerai žinoma asmenybė internete. Atsiliepimai labai geri. Ekskursijas gali organizuoti ir Zurabo verslo partneris vokietis Valteris, irgi puikus gidas.
• Caucasus Travel, viena iš didžiausių Gruzijos turistinių kompanijų. Nepigus variantas. Viskas priklauso, kas organizuos kelionę...
• Galant Travel - žino tik standartinius maršrutus.
• GeorgiCa Travel - panaši į Caucasus.
• Dila Plus

Suvenyrai namo

Saulėje džiūsta čiurchelos

Aišku, geriausias suvenyras iš Gruzijos - vynas. Deja, ES muitinė jo kiekį riboja. Draudžiama įvežti naminį vyną, t. y. nepaženklintą gamintojo ženklais. Puiki dovana iš Kachetijos yra čiurčchela - dešrelės, pagamintos iš riešutų, aplietų vynuogių sirupu. Senovėje kariai jas imdavo į žygį. Tai tradicinis gruziniškas produktas, jį gamina ir Gruzijos Prezidentas. Skanu ir maistinga. Puiki dovana yra gruziniški sūriai, deja, tai irgi ne visiškai atitinka muitinės taisykles. Kas skanu, tas draudžiama. Iš Kachetijos taip pat galima parsivežti nerfinuoto saulėgrąžų aliejaus (Kakhuri zeti, Kachetijos aliejus)- ieškokite turguose arba parduotuvėse šiame regione.
Verta parsivežti gruziniškų prieskonių. Žolelės pardavinėjamos turguose, bet nežinant ne taip paprasta suprasti ko reikia. Parduotuvėse galima surasti prieskonių mišinių. Kas skanu:

• svanetiška druska. Druskos ir svaniškų žolelių mišinys. Gruzinai namuose dažnai padeda ant stalo: labai tinka pabarstyti pomidorus ir agurkus. Labai tinkama;
• chmeli suneli - garsus gruziniškų prieskonių rinkinys charčo sriubai. Galima ir kitaip pritaikyti;
• utskho suneli - prieskonių rinkinys paukštienai;
• dzira - prieskonių rinkinys mėsai;

Netaupant pinigų ir nenorint gaišti laiko apsipirkimams - patogiausias variantas nuvykti į supermarketą (tarkim, "Good Will". "Smarti", "Carrefour" ar mažesnį "Populi") ir ten nusipirkti. Pačiupus parduotuvės konsultantę procesas dar pageitės. Šių parduodutivių surasite beveik kiekviename didesniame mieste. Turguje nupirksite pigiau, bet sugaišite nepalyginamai daugiau laiko.
Įdomesnių daiktų (antikvariatas, ranktarbiai) reikia ieškoti Sausajame Tilte Tbilisyje. Pasakykite taksistui Сухой мост ir jus nuveš. Įvairūs suvenyrai, rankdarbiai, paveikslai, "blusų turgus". Savaitgalį būna pagyvėjimas. Dėl didelio turistų dėmesio kainos čia gali būti gerokai užkeltos.

Ką paskaityti

Kelionių vadovai

• Georgia, 4th (Bradt Travel Guide. Georgia) naujas 2011 metų leidimas, ISBN-13: 978-1841623573. Neskaičiau šio leidimo, (pasirodys tik spalį), bet prieš tai buvęs vadovas puikus - labai išsami informacija. Geras pasirinkimas;

• Lonely Planet Georgia Armenia & Azerbaijan 2008 metų leidimas, ISBN-13: 978-1741044775. Geras vadovas, jei važiuojate tik į Gruziją, verta nusipirkti tik Gruzijos dalį pdf formatu. Trumpa ir konkreti informacija;

• Thomas de Waal. The Caucasus: An Introduction Thomas de Waal - britų žurnalistas, nuo 90-tųjų praleidęs daug laiko Kaukaze ir turbūt geriausiai iš vakariečių žinantis šį kraštą. Šios knygos dar neskaičiau - bet skaičiau jo knygą apie Azerbaidžano-Armėnijos konfliktą Kalnų Karabache (galima paskaityti rusišką vertimą BBC tinklalapyje). Fantastiškas autorius, gerai žinantis šių kraštų povandenines sroves. Rekomenduoju, kurie norėtų suprasti posovietinių konfliktų priežastis Kaukaze.

Knygos, kurias verta perskaityti

• Šota Rustavelis. Karžygys tigro kailyje (vert. Jonas Greičiūnas). Vilnius, "Vaga", 1984. Žinau, kad yra naujas Sigito Gedos vertimas, bet visas tiražas akimirksniu buvo išpirktas...
• Roland Suny "The Making of the Georgian Nation" - jei kur nors turėsite galimybę, bent jau peržvelkite šią knygą. Šioks toks gruzinų istorijos išmanymas padės geriau suprasti kasdienę jų kultūrą.

Parengta pagal http://kvoseliai.lt/wiki/Gruzija informaciją