Kalbėti apie idealą reikia juo labiausiai tada, kada apie jį nekalbama, kada kalbėti apie jį nėra madoj.Idealo siekiu yra persunkta mūsų skaisčioji Kultūra, tas gražus ir kuklus įnašas į visuotinąją Žmonijos Kultūrą. Laisvė, humanizmas, Tėvynės Meilė, aukos prasmė, Tikėjimas anapus žėrėjimu - tai kertiniai mūsų Kultūros rūmo akmenys. Nepaprasta Tautos praeitis iš
augino mus tikinčius idealu ir kovojančius dėl idealo. Tenesuteršia to dvasinio prakilnumo kasdienybės verpetai. Tik betarpiame ryšyje su savo Tautos istorija Mes esame vydūniškieji sau Žmonės.
Kelių šimtmečių siautulyje Lietuvių Tauta patyrė aibes neteisės ir smurto. Tai išaugino Lietuvį kovotoju dėl idealo. Visi mūsų praeities ir Kultūros Kūrėjai per siektinus idealus suvokė savo Tautos misiją - būti iškilia gaire tarp kitų. Idealo siekime Mes sugebame jo visuotinumą sujungti su lietuviškumu...>
<..Aš nepalaužiamai tikiu Lietuvių Tautos idealizmo nemarumu. Lietuvio žvilgsny jį norime matyti ypač ryškiai svetur, kad ir kaip jį dengtų tos svetimos dulkės. Kol Lietuvis jaučiasi Lietuvis esąs, jis yra bendradalyvis tos idealistinės pasaulėjautos, kurią skleisti Pasaulyje yra Lietuvių Tautos misija. Mes esame Gyvenimo Esmės entuziastai, todėl su tokia energija, su tokiu gyvybingumu išgyventi pirmieji tremties etapai, kai tuo tarpu Mes matome, jog daugelis Tautų susmunka ir išblėsta.
Tą pat idealistinę lietuvišką pasaulėjautą matome ir Lietuvoje - kad ir kaip ji slopinama ir naikinama, o visgi ji yra gyva, ir gyvens iki savo triumfo.
Tikėti savo Tautos dvasine jėga yra palaima kaip savame krašte, taip ir svetur. Tai yra mistiškas Gyvybės Šaltinis kiekvienam Tautos nariui..>
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą