Naujojo amžiaus Moteris

Moters ir Žemės ryšys yra didžiulis. Žemė – didelė Moteris ir visų mūsų Motina. Ji yra gyva. Apie tai kalba senųjų civilizacijų ir Tautų mitai, o jie yra kuo tikriausia sakytinės istorijos bei Išminties forma. Žinome graikų Deivę Gają – Žemę, beje, kuo tikriausiu lietuvišku vardu. Juk mūsų Kalboje yra žodis „gajus“ (stiprus), „atgaja“ (atžala), o pati Gaja, gajumas – tai Galia ir jėga. Ši Galia ir jėga yra moteriška, jin prigimties. Būtent šios Galios dabar reikia Pasauliui, kad įsivyrautų Darna. Čia labai svarbus moteriškumo vaidmuo. Kaip mes suvokiame Moterį, kaip Moterys suvokia pačios save, ką Mes su tuo moteriškumu darome, kaip su juo elgiamės? Ar visi – tiek Vyrai, tiek Moterys – deramai įvertiname moteriškumo Galią ir prasmę? Juk didžioji moteriškos energijos prasmė – puoselėti, auginti, teikti globą, gaubti švelnumu ir stiprybe, kad galėtų išaugti kai kas nuostabaus, dieviško.

Naujojo amžiaus Moteris turi atsitiesti, rasti savyje orumo ir Pagarbos savo būtent moteriškai prigimčiai, ir kaip ta gėlė po žiemos iškelti akis į Saulę – į Sąmonės Šviesą, į Meilę.