Jau seniai filosofai ėmė teigti, kad visuomenės Gyvenimas vystosi spirale: vis apsukęs ratą, ateina į tą pačią vietą, bet jau aukštesniame lygyje. Juk spiralės rato galai nesusitinka, prasilenkia palikdami praeityje nueitą kelią. Todėl ir pamatai, kad lyg stovi Žmonija toje pačioje vietoje, bet jau viskas neatpažįstamai pasikeitę.
Štai dabar Mes vėl atėjome į kapitalizmą. Konkurencija, laisvoji rinka, globalizacija, demokratija – ko daugiau reikia? Bet problemų nemažėja. Daugeliui tenka ir Gimtinę palikti, kad pragyventų. Pasaulyje jau pasigirdo balsų, kad tas demokratinis kapitalizmas išsigimė, išsisėmė, kad turėtų ateiti kitokia santvarka. Tad kaip sukosi ta Gyvenimo spiralė? Buvo vergovė, paskui prasidėjo aristokratinės-feodalinės santvarkos era. Baudžiauninkas buvo lyg ir laisvesnis už vergą. Paskui jau suklestėjo oligarchinė-kapitalistinė epocha, vadinama industrine. Darbininkai buvo labai prispausti, išnaudojami. Dar vienas posūkis – ir atėjome į kapitalistinę-demokratinę, jau mūsų laikų epochą. O kas toliau? Jeigu ta epocha, ta santvarka negali susidoroti su iškilusiomis problemomis, tai kas turėtų būti ateityje? Juk socialistinis eksperimentas taip pat nepasiteisino.
Laukinio kapitalizmo įgeidžių jau negali sudrausminti demokratija. Pinigai, bankų apetitai, turtuolių norai tampa nesuvaldomi. – Nesikiškit! Privati nuosavybė! – ginasi jie. Demokratija, nieko neprikiši. Tačiau kai vieni nežino, kur turtus dėti, o kiti galo su galu nesuduria, ima ir reikalauja „kietos rankos“. O juk tai – jau praeitas kelias. Spiralė sukasi tik aukštyn.
Dabarties filosofai, mąstytojai aiškina, kad turėtų vietoje demokratijos ateiti meritokratija. Meritus
lotyniškai reiškia – talentingas, vertas. O kratos – valdžia, seniai žinomas graikiškas Žodis. Kaip aiškina filosofas D.Kirvelis, meritokratijos sąvoka reiškia tam tikrą visuomenės valdymo būdą, kai valdžia patikima talentingiausioms ir nusipelniusioms, sprendžiant visuomenės problemas, labiausiai tinkamoms asmenybėms bei grupėms, kurios pasižymi aukštu intelektu, kompetencija, moralinėmis ir kitomis visuomenei svarbiomis savybėmis. Tik ne paveldėjimo, kilmės, valdymo trukmės ir kitais principais besivadovaujančios. Meritokratija – tai toks jau nedemokratinis valstybės valdymo būdas. Bet tai nereiškia, kad bet kuri totalitarinio valdymo šalis jau yra meritokratinė. Jos dar nėra nei demokratijos pasiekusios. O kalbėdami apie meritokratiją jau turime galvoje podemokratinį valdymo būdą. Tai jau naujas visuomenės raidos etapas, pakeičiantis kapitalizmą. Kada Pasaulis tai pasieks, sunku pasakyti, tačiau jau ir dabar, einant į eilinius rinkimus, reikia apie tai pagalvoti. Tokius reikalavimus atitinkančių asmenybių turėtų būti vis daugiau ir daugiau.
Socialdemokratai siūlo pridėti priesagą soc. Tai būtų socialmeritokratija – kolektyvinio, o
ne individualistinio visuomenės valdymo sistema. Todėl ji ir būtų propaguojama kaip socialdemokratinio visuomenės Gyvenimo tobulesnis būdas. Taip spiralė pasisuktų aukštyn, palikdama praeityje buvusias valdymo formas.
Parengta pagal Stasio Stankaus straipsnį http://www.naujasrytas.lt/laikrasciai/25-2012-03-28.pdf
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą