Artūras Šopenhaueris apie Pasaulį kaip vaizdinį

"Pasaulis yra mano vaizdinys" - štai Tiesa, kuri galioja kiekvienai gyvai ir pažįstančiai būtybei, nors tik Žmogus gali ją perkelti į reflektuojančią, abstrahuojančią Sąmonę; ir jei jis tai daro iš tikrųjų, tada jam užsimezga filosofinė galvosena. Tada jam pasidaro aišku, kad jis nepažįsta nei Saulės, nei Žemės, o pažįsta akį, kuri mato Saulę, ranką, kuri junta Žemę; kad jo aplinkinis Pasaulis egzistuoja tik kaip vaizdinys, t.y. išskirtinai tik kito, įsivaizduojančiojo, kuris yra jis pats, atžvilgiu.

Jeigu kokia nors Tiesa gali būti išsakyta a priori, tai kaip tik šioji, nes ji išreiškia tą bet kokio galimo ir mąstomo patyrimo formą, kuri yra visuotinesmė už visas kitas, už laiką, erdvę ir priežastingumą; juk visos jos jau suponuoja ją, ir jeigu kiekviena iš šių formų, kurias Mes pripažinome esant atskiromis pagrindo principo apraiškomis, galioja tik tam tikrai atskirai vaizdinių klasei, tai, priešingai, suskilimas į objektą ir subjektą, kaip bendrą visų tų klasių formą, yra toji forma, kuria apskritai įmanomas ir mąstomas bet koks vaizdinys, kad ir kokios rūšies jis būtų, - abstraktus ar intuityvus, grynas ar empirinis.
Taigi, nesama Tiesos, tikresnės, nepriklausomesnės nuo visų kitų, mažiausiai reikalingos įrodymo už tą, kad visa, kas duota pažinti, taigi visas šis Pasaulis, yra tik objektas, susijęs su subjektu, stebinčiojo stebinys, vienu Žodžiu - vaizdinys. Natūralu, kad tai galioja ir dabarčiai, ir bet kokiai praeičiai bei ateičiai, tam, kas toliausia, ir tam, kas arti: juk tai galioja net laikui ir erdvei, kuriuose tik ir pasirodo visi tie skirtumai. Visa, kas tik priklauso ar gali priklausyti Pasauliui, neišvengiamai pasmerkta priklausyti nuo subjekto ir egzistuoja tik subjektui. Pasaulis yra vaizdinys.

Ištrauka iš Artūro Šopenhauerio Knygos "Pasaulis kaip Valia ir vaizdinys"