Jonas Trinkūnas apie Baltų Tikėjimą

Svarbiausias yra Darnos principas. Darna – tai harmonija, dermė su aplinka, Gamta, Žmonėmis, apskritai su Pasauliu. Iš to išplaukia ir etika, ir buvimas Pasaulyje. Darna būna ne tada, kai dera panašiai galvojantys ar panašiai dainuojantys: reikia sugebėti suderinti priešingus dalykus. Krikščionys turi Meilės principą – mylėti savo priešus. Mes vis dėlto nemanome, kad priešus reikia mylėti. Reikia sutarimo, Darnos su priešais: ne kovoti, o derėtis, ieškoti būdų, kaip susitarti. Po to galima smulkiau detalizuoti, etika, dorovė yra iš dalies panaši į krikščioniškąją. Senųjų religijų išskirtinumas – aiškiai nurodytas derinys su Gamtos stichijomis. Tautosakoje sakoma neteršti Vandens: „nespjauk“, „negadink Vandens“, lygiai tas pat su Ugnimi: neteršti, nemušti Ugnies, taip pat pagarba Medžiams: negalima Medžio kirsti be reikalo ir ne laiku. Yra Gyvybės gerbimo ir globojimo nuostata, dėl to kartais savo pasaulėžiūrą vadiname Gyvybės religija.