Jonas Trinkūnas apie Baltų šventraštį

Daina Baltijos Tautoms visada buvo svarbiausia dvasinės raiškos priemonė. Baltai, kaip Dainų Kultūros Tautos, turi savo šventraštį – Dainas. Mūsų giminaičių arijų „Avestoje“ vartojamas Žodis „daena“, kaip ir Daina, – vienos kilmės, jo prasmė – „Tikėjimas, vidinė esmė ir dvasinis Aš“. Daina gaivina Žmogaus esmę, rodo esmės Gyvybę. Ir seni, ir jauni, Vyrai ir Moterys, visi dainavo dirbdami, linksmindamiesi, liūdėdami. Viena karta kitai perdavinėjo Dainą lyg brangiausią turtą, lyg amžinąją Ugnį. Gamta, Dievai, Žmogus suaugę į vieną būties audinį. S.Daukantas rašė: „Kiekvienas žino, jog Tautos, gyvendamos vienoje vietoje nuo neatmenamų amžių, taip tenai išsikeri, jog kalnai, upės, lieknai ir visas kraštas, kuriame Žmonės ir jų Dievai gyvena, yra mažne, sakau, ne vien su tikyba sukibę, bet ir su Žmogaus būdu taip stipriai suaugę, jog tenai kas žemingas, o kas dievingas yra, nebegali išskirti.“

Ištrauka iš Jono Trinkūno Knygos "Baltų Tikėjimas"