Visoj Gamtoj apsireiškia Sąmonė. Veik žemiausias jos laipsnis yra instinktas. Jis pasirodo augmenų Gyvenime. Ir stovi pilname sutikime su Gamtos Gyvenimu. Žmogus yra sudėtas gyvis. Jo kūnas yra augmuo, geisminis jo Gyvenimas - gyvulis. O Siela - tai pats Žmogus. Kūno Sąmonė yra instinktas. Jis visai tamsus, bet už tai ir neiškraipomas taip lengvai. Tik paprastai Mūsų laikų Žmogus instinktą žudo. Todėl kūnas ir nieko nebesako, kad Žmogus į jį gėralą įpila, kurio kūnas negali vartoti; kad Žmogus valgo, ne kadangi išalkęs, bet dėl skanumo ir t.t. Kovoti prieš instinktą yra netikęs pasielgimas. Instinktą reikia sekti ir jį gyvą išlaikyti. Tik instinktas tikrai tepasako, kas kūnui reikalinga. Žmogus pats per maža dar šviečia, kad galėtų ir kūną savo Šviesa persunkti, ir visus jo reikalus žinoti. Mokslo tyrinėjimai tame dalyke tėra klajojimai.
Bet, rodos, klausimas, ar galima kovoti prieš instinktą, sukeičia jįjį su linkimu (ar kaip čia pasakius). Kaip Žmogus pats turi Išmintį ir Valią, taip jo kūnas turi instinktą ir linkimą. Tasai varo Žmogų prie veikimo. Kūnas turi linkimą į valgį ir judėjimą, į gaminimą (lytinis potraukis, Vaikų gaminimas). Tie linkimai yra Gamtos įstatyti. Todėl nėra protinga prieš juos kovoti. Bet yra nedora jų vergu būti. Todėl tereikia jos patenkinti, jeig Žmogus ir jo Giminė išliktų, bet ne vien Žmogaus smagumui. Linkimus be tikslo patenkindamas, juos išaugini į tikrus tironus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą