Jam teko skraidyti ir labai aukštai, ir labai dideliais greičiais. Tačiau 22 kilometrai virš Žemės, triskart už garsą didesnis greitis - tie jo skraidymų diapozoną nusakantys dydžiai - nedaug pasako apie buvusią Rimanto kasdienybę. Lakūno stažą paprastai apibūdina ore praleistų valandų skaičius, tačiau ir šis rodiklis ne ką atspindi - bandytojų biografijose apstu minučių, kurių su jokiais kitais skridimais nepalyginsi. Lakūno-bandytojo Duona - kritiniai režimai, ribos, už kurių savo sąlygas ima diktuoti visai kiti, neįprasti ir grėsmingi dėsniai. Ne kartą ir ne du Rimantui pavyko išsikapstyti iš kone beviltiškų situacijų. Jis yra bandęs skristi reaktyviniu lėktuvu be piloto kabinos gaubto. Šiuo eksperimentu mėginta išsiaiškinti iki kokio greičio orlaivio pilotas dar gali valdyti lėktuvą ir išlikti darbingu.
Jį
visada traukė sudėtingi bandymai. Kai vadovybė sprendė, kam pavesti
MiG-29 suktukų programą, jis dienoraštyje užrašė: „Labai norėčiau
skraidyti aš. Aišku, rizikinga ir atsakomybė didelė, bet tokie Darbai
lakūnams-bandytojams duodami ne kasdien ir ne visiems. Pažiūrėsim".Programa artėjo į pabaigą. Jis buvo jau atlikęs daugybę sėkmingų suktuko bandymų, kai sykį MiG-29 nepakluso, ir Rimantui teko katapultuotis. Nors po keturių dienų jis vėl skraidė, tas įvykis kainavo nemažai: „Komisija užbaigė Darbą. Mane visiškai išteisino. Praėjo jau metai nuo to įvykio, o iki šiol tęsėsi".
Tačiau bandomieji skrydžiai buvo tik viena jo veiklos pusė. Beveik visą tą laiką lygia greta Rimantas dirbo kosmoso programose. Viskas prasidėjo tuomet, kai Tarybų Sąjunga, sekdama amerikiečių pavyzdžiu, nusprendė sukurti daugkartinį kosminį laivą „Buran". Būsimieji jo pilotai buvo atrinkti iš patyrusių lakūnų-bandytojų. Kad priprastų prie nesvarumo būsenos ir neįprastos aplinkos, kandidatus pilotuoti kosminį lėktuvą „Buran" buvo nutarta pakelti į orbitą įprastais kosminiais laivais „Sojuz". Kosmonauto kvalifikacija Rimantui buvo suteikta 1980 metais. Praėjus ketveriems metams jis buvo į orbitą kilusio lakūno-bandytojo Igorio Volko dubleris. Kitą sykį, kai į kosmosą turėjo skristi jau jis, laivas per kažkieno neapdairumą buvo sugadintas bandymų barokameroje metu. Atrodė, kad nemeluos trečias kartas ir dabar Rimantas jau tikrai pakils, tačiau vadovybė staiga nusprendė, kad Stankevičiui kosminiame laive nėra vietos, nes grįžtantis į Žemę aparatas turės pargabenti iš kosminės stoties kažkokį krovinį...
Atidavęs kosmosui daugiau nei dešimt metų ir begalę jėgų, Rimantas buvo nusivylęs, juo labiau kad akivaizdžiai strigo „Burano" programa, kuri kosmonautų-bandytojų grupei nuo pat pradžių buvo didysis masalas ir iššūkis. Ieškodami, koks lėktuvas galėtų leistis panašia trajektorija, kaip sunkus, mažais sparnais, be variklių daugkartinis kosminis laivas, jie išmėgino daug orlaivių ir įvairiausių skridimo režimų. Galiausiai sutarė, kad arčiausiai teisybės bus bemotoris naikintuvo MiG-25 žemėjimas ir keleivinio Tu-154 trajektorija, kai leidžiantis dviem lainerio varikliams įjungta atgalinė trauka. Rimantas dešimtis kartų suvaldė staigiai smunkantį milžinišką, apie šimtą tonų sveriantį Tu-154 su atgal traukiančiais varikliais. Tokiu režimu jis leidosi ne tik Baikonuro aerodrome, kur pagal šią programą buvo nutiestas milžiniškas kilimo ir tūpimo takas, bet ir kai kuriuose oro uostuose Sibire ir Kazachstane. Vietiniai lakūnai, sykį pamatę, kas tai yra, tų nusileidimų laukdavo kaip kraupaus spektaklio - eiliniams pilotams būdavo sunku patikėti, kad taip baisiai smunkantis lėktuvas gali be trenksmo, Ugnies ir dūmų kamuolių nuriedėti kilimo ir tūpimo taku.
1988 metų lapkritį sovietų kosminis laivas „Buran" buvo pakeltas į orbitą be kosmonautų - valdomas automatikos, preciziškai tiksliai nusileido Baikonuro aerodrome. Tačiau Žemės atmosferoje jis pabuvojo gerokai anksčiau -1985 metų lapkričio 10 dieną šį kosminį laivą pirmą kartą į orą pakėlė kosmonautai-bandytojai Igoris Volkas ir Rimantas Stankevičius. Kad kosminis lėktuvas, kuris šiaip jau variklių neturi, galėtų pakilti ir skristi, inžinieriai buvo pritaisę keturis naikintuvo Su-27 variklius. Kaip antrasis pilotas ir vadas Rimantas šiuo kosminiu gigantu į orą kilo kelioliką kartų. Deja, pilotuojamas skrydis į orbitą, bėgant metams, tolo tarsi dykumos miražas. Rimantas stengdavosi nerodyti apmaudo, tačiau tyliai sielojosi, o sykį, mums kalbantis, pasakė negalįs į Lietuvą sugrįžti be kosmoso.
Parengta pagal http://www.lam.lt/lt/leidiniai/straipsniai/atminimo-sparnais-apie-rimant-stankevii-.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą