Stasys Tamulaitis apie Lietuvių Tautos didvyriškumą

http://www.musuodiseja.lt/kelione-lietuvoje/192 nuotrauka

Norim ar nenorim, bet atėjo laikai, kada iš Mūsų reikalaujama ne kardo smūgių tvirtumo, o dvasinio-dabinio didvyriškumo. Šis reikalavimas yra pagrindinis Lietuvių Tautos Gyvatos laidas. Apie tai turėtų nuolat pamąstyti Mūsų šviesuoliai-inteligentai, nes jie yra pavyzdys kitiems. Kas yra didvyriškumas? Didvyriškumas - tai didesnis ar mažesnis atsižadėjimas savęs, vardan siekiamų aukštesnių Gyvenimo tikslų. Savo ruožtu be aukštesnių Gyvenimo tikslų ir Tauta, ir Žmonija yra žuvusi. Viskas, kas Tautoje ar Žmonijoje pasiekta reikšmingesnio, pasiekta per didvyriškumą. 

"Lietuva, Tėvyne Mūsų, tu Didvyrių Žeme!"... Būdami Didvyrių Žemės ainiai, nelikime patys smulkūs, irzlūs ir egoistiškai nusiteikę nykštukai, iešką tik kasdieninių malonumų ir patogumų. Per šiokį ar tokį atsižadėjimą savęs ir per aukštesnių vertybių puoselėjimą (Šeimoje, visuomenėje, privačiame Gyvenime) įprasminkime ir savo asmeninį Žmogaus Gyvenimą, ir didį šventą Aisčio-Lietuvio vardą! 

Šiaip ar taip, Mes dar tebetikime Lietuvio Sielos didybe. Mes vis tebetvirtiname, kad Lietuvis ar Lietuvė tikrai yra Didvyrių Žemės Sūnus ir Dukra - ne tik Žodžiais, o Darbais! - ir kad jis dar pajėgia suprasti didįjį, patį prasmingiausią Gyvenimo dėsnį: kilnesniems tikslams esame gimę! Gimę ne tam, kad valgytume ir gertume, ne tam, kad garbintume prikimštas pinigines, ne tam, kad rodytume savo menkavertes ambicijas ir su užsidegimu ieškotume Gyvenimo malonumų, o tam, kad pagal savo jėgas ir gabumus duotume šį tą vertesnio, gražesnio ir visuomenei, ir Tautai, ir Žmonijai, ir būsimoms kartoms.

Ištraukos iš Juozo Prunskio Knygos "Mano pasaulėžiūra"