Motinos vardo istorija siekia tūkstantmečius. Visose indoeuropiečių Kalbose šis Žodis skamba veik vienodai. O kaip jis radosi? Kalbininkai sako, kad tai - Vaikų sukurtas Žodis, vadinamas lalvortas. Tik vėliau Žodis Mama buvo išplėstas, įformintas priesaga -ter-, kurią yra išlaikiusios kitos Kalbos, pavyzdžiui, lotynų mater, vokiečių Muter, anglų mother... Lietuvių Kalboje šis Žodis kiek pakeitė savo pavidalą: greta vaikiškojo "Mama" sakome "Motina", nes kadaise prie senesnio "motė" pridėjome mažybinę maloninę priesagą -in-. Negana to, senoji "motė" skilo į du Žodžius - "Motina" ir "Moteris". Mat Lietuviams svarbiausia moteriškumo savybė buvo motinystė. Moters varde yra užkoduota motinystė, net jei Moteris ir nėra Mama. Taip nėra nutikę nei vienoje kitoje Kalboje - Motinai ir Moteriai pavadinti kitos Tautos vartoja skirtingus Žodžius: Latvių "mate" ir "sieva", rusų "matj" ir "ženščina", lotynų "mater" ir "femina", anglų "mother" ir "woman"...
Lietuviai gražiai sako apie Motiną:
Motina gali viena adata kelis Vaikus išmaitinti, o Tėvas keliais arkliais - nei vieno.
Minkštos Motinos rankos, bet sunkios jos ašaros.
Viena gera Motina šimtą Mokytojų atstoja.
Kiekviena Motina savo Vaiką giria.
Gyvenu kaip ant Motinos kelių (suprask - be rūpesčių).
Kad ir prie juodos putrelės, kad tik prie mamelės.
Ir Dievas Motiną turi.
Kad Tėvos ir Mamos neklausysi, tai šunis ganysi.
Gera Duktė Motinos šidį nutildo, bloga - plaukus pražildo.
Visi žinom:
Motina - svarbiausia Šeimoje.
Gera Moteris Vyrui kelią taiso.
Gera Žmona - Šeimynos Laimė.
Kaip Moterys švilp, taip Vyrai šok,
- sako lietuvininkai. Viktoras Hugo yra pasakęs: Moterys yra silpnos, bet Motinos - stiprios. Onorė de Balzakas tvirtino: Tautos ateitis Motinų rankose. Ir iš tikrųjų - Motinos Žodis Dangų pramuša...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą