Vedos apie akarmą arba neprisirišimą prie veiklos rezultatų

Akarma – bevaisė veikla, arba neveiklumas. Tačiau kiekvienai Dvasiai būdingas amžinas aktyvumas ir visiškai atsisakyti veiklos ji negali. Išmintingiems Žmonėms yra kita žodžio „akarma“ reikšmė, kuri perteikia tikrąją to Žodžio prasmę. Kai Žmogus atsižada ne pačios veiklos, o jos rezultatų, nes kievienas darbas vardan atlygio ar rezultato yra vergija. Išminčius žino: šiame Pasaulyje jam niekas nepriklauso, nes jis kaip be nieko ateina, taip tuščiomis rankomis ir išeina. „Dulke buvai ir į dulkę pavirsi“. Viskas priklauso Dievui. Tai suprasdamas, protingas Žmogus dirba ne dėl turtų, o tik siekdamas dvasinio tobulumo, savo darbus dirbdamas ne dėl atlygio, o tiesiog dėl to, jog kitaip negali, jog TAIP JAM KALBA SĄŽINĖ. Visus savo veiklos rezultatus jis aukoja Aukščiausiajam – su Meile ir dėkingumu. Kai Žmogus turi tokią Sąmonę, jam neegzistuoja nei blogis, nei gėris, nei pragaras, nei rojus. Ką bedarytų, jis negauna nei geros, nei blogos karmos. Tai sielos išsivadavimo kelias, arba akarma – grįžimas pas Dievą.