Iš vadinamosios indoeuropiečių prokalbės išsirito tiek Baltai, tiek slavai, tiek germanai. Tačiau Baltų – slavų Kalbų problematika yra išskirtinė, sako profesorius R. Eckertas. Kas atsirado pirmiau – Baltai ar slavai? Pasak profesoriaus, yra įvairių teorijų, yra mitų ir legendų. Augustas Šleicheris XIX amžiuje sukūrė prokalbių teoriją, kurioje buvo teigiama, kad Baltų ir slavų Kalbos yra kilusios iš vieno šaltinio. Jis surinko panašumų indoeuropiečių Kalbose ir jais remdamasis įrodė, kad tų Kalbų prokalbė buvusi bendra. Tačiau toji prokalbių teorija yra šiek tiek tiesmukiška ir nepakankamai vertina Kalbų skirtumus, kurie taip pat yra akivaizdūs. Ir ne tik leksika, bet ir morfologija, fonetika – visuose Kalbų lygiuose tų skirtumų pilna. Yra mokslininkų, kurie mano, kad Baltai ir slavai gyveno šalimais, buvo artimi kaimynai, gal net kurį laiką buvo gerokai susimaišę. Ir toji artima kaimynystė veikė vienų ir kitų Kalbą ir Kultūrą. V. N. Toporovas daug tyrinėjo šią problematiką, aiškinosi įvairių vandenvardžių ir vietovardžių, kitokių pavadinimų kilmę iki pat Maskvos ir nustatė, kad dauguma jų – baltiški. Baltai buvo toli išplitę į rytus, rusiškai vadinami goliadais, lietuviškai – galindais. V. Ivanovas ir V. N. Toporovas vienoje Maskvos konferencijoje išsakė savo nuomonę, kad proslavų Kalba yra viena iš periferinių vakarinių Baltų Kalbos atšakų. Tai įdomi hipotezė, bet ji nėra visuotinai pripažinta, nes ne visi Kalbų tyrinėtojai sutinka su ja. Kita vertus, Ivanovas ir Toporovas rekonstravo bendrybių sistemas atskirai Baltų ir atskirai slavų Kalbose. Iš rekonstruojamos probaltiškosios sistemos galima išvesti proslaviškąją, o iš proslaviškosios išvesti probaltiškosios – ne. Tai gana įtikinamai įrodo, kad vis tik slavų Kalbos išsirutuliojo iš baltiškosios šakos. Jaunoji mokslininkų karta siūlo vėl kitas hipotezes, nes minėtosios rekonstrukcijos yra gana abstrakčios ir reikia atsižvegti ir į arealinius ryšius, kontaktus tarp Kalbų.
Tokių absoliučių įrodymų, kurie visiems būtų įtikinami, neegzistuoja. Proslavų Kalbos patyrė gan stiprią iranėnų Kalbų įtaką, o Baltų Kalbose tokia įtaka nenustatyta. V. Ivanovas ir O. Trubačiovas aprašė Dniepro baseino vandenvardžius. Jie nustatė, kad slavų ir Baltų Kalbose tie vandenvardžiai sutampa. O su iranėnų Kalbomis tokių sutapimų buvo reta, pasakojo prof. R. Eckertas. Sakykim, Baltų gentis galindai. Jų istorinių pėdsakų užtinkama netoli Okos upės, rusai su jais kariavo, taip pat jų randama Rytų Prūsijoje. Taip pat yra įrodymų, kad per didijį Tautų kraustymąsi dalis tų genčių kurį laiką gyveno Rytų Čekijos teritorijoje, kur paliko upių, gyvenviečių pavadinimus. Tai rodo, kad jie ten buvo apsistoję gan ilgai. Apie Lietuvių protėvynę čekų Žemėse kalbėjo Ilja Lemeškinas iš Prahos Karolio universiteto, beje, savo atradimais praplėtęs ir lietuviškojo Sovijaus mito tyrinėjimų įžvalgas. Vėliau Baltų gentainiai nuklydo toliau, ir Galicija, esanti Ispanijos šiaurės vakaruose, yra taip pat galindų palikimas. Būtent apie galindus atrandama vis daugiau ir daugiau duomenų. Beje, ne vien Baltai klaidžiojo plačiai po Europą ar dar toliau. Sakykim, kai kurios germanų gentys taip pat buvo nuklydusios netgi iki Krymo, ten gyveno iki pat viduramžių, paskui buvo išstumtos iki Balkanų, tada rytiniai gotai apsistojo Italijoje, o vakariniai nuklydo iki Prancūzijos ir Ispanijos, kur ir ištirpo. Jie taip pat paliko pėdsakų.
Iki šiol niekaip negalėta paaiškinti, kodėl Rytų Čekijoje pilna baltiškų pavadinimų, kaip antai upė, kuri ir vadinama tiesiog Upa.
Parengta pagal http://apzvalga.eu/baltu-ir-slavu-kulturu-sankirtos-v-toporovas-ir-pasivaiksciojimas-su-profesoriumi-r-eckertu.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą