Protas kreipiasi į paviršių. Čia jis tvarko, ardo ir taiso. Čia jo valdymo šalis. Jeigu eina klausimas apie paviršiaus dalykus, tad čia protas turėtų valdyti. Nujautimas turi Darbą su vidaus, esybės dalykais. Protas nepasiekia to, ką ans nušviečia. Todėl čia ir tik nujautimas tegalės tvirtai vesti. Bet kur rišasi viduas ir paviršiaus, esybės ir pavidalų dalykai, čia pirmas Žodis yra nujautimo, ir protas turėtų visai sustodamas jam leisti žengti. Bet kuomet nujautimas pasiekia paviršių, protas turi pasiimti vaias. Nujautimas turi santykį su apsireiškimų Siela, protas - su jo pavidalu. Abu - nujautimas ir protas - turi lygų svarbumą. Kuomet vienas jųjų. imkime nujautimą, viršų turi, tuomet Žmogaus veikimas nesutinka su regimu Gyvenimu. Kuomet protas vyrauja, Žmogaus veikimas yra menkas, siauras, be tirkos Gyvybės. Todėl abu lygią turi dalį Žmogaus Gyvenime. Bet nujautimas žengia pirmas ir paduoda tad protui valdymą. Pirma reikia klausytis, ką taria širdis, tad reikia proto klausti, kaip jis galėtų jos patarimą vykinti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą