Žmogus - Dievo dalis. Jį visą sudaro Dievas.
Todėl galime nenutolti nuo Dievo, kad ir kur nuklystume, bet galime juo sekti ir tiesiog stebėdami save. Mes patys esame Dievas. Tad jei norime daugiau apie jį sužinoti, turime geriau pažinti save.
Senovėje Žmogų vaizdavo piešiniais - lygiai kaip ir visą likusį Pasaulį. Mes laikyti Gamtos dalimi, o visa Gamta - Mūsų dalimi. Dievo siekis laikytas Mums įgimtu, kaip įgimtas ir pats poreikis pažinti.
Tačiau Mes manomės egzistuoją atskirai nuo Dievo, ir tai vienintelė tikra Žmonijos klaida. Dėl šios klaidos, ir tik dėl jos, Mus įveikia neišmanymas.
Jei atsiskiriame nuo Dievo, tai reiškia, jog priešinamės jam. Nors ši padėtis lemia Mums pralaimėjimą, vis viena tikimės kaip nors išsisukti. Tačiau Dievo neapgausi, ir galiausiai apsižiūrėsime, kad Laimė nusigręžė nuo Mūsų, ir, negana to, praradome įžvalgos dovaną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą