Tai, ką kalba Tėvas, yra aukščiausia, Vedų patvirtinta Dharma (Pareiga).
Sūnus - didžiausias Tėvo džiaugsmas, Tėvas gi - Sūnui viskas.
Tiktai Tėvas suteikia jam visą gėrybių spektrą, pradedant kūnu.
Ir taip, Tėvo Žodis turi būti išpildytas, ir to nereikia niekaip vengti;
Nuo nuodėmių valosi tas, kuris Tėvo Valią vykdo.
Tėvas - tai įstatymas (Dharma), tai - Dangus, Tėvas - aukščiausiasis žygdarbis (tapas),
Jeigu patenktintas Tėvas, patenkinti visi Dievai.
Visi palaiminimai, kuriuos taria Tėvas, atneša Žmogui Laimę;
Panaikinamos visos nuodėmės, kuomet Tėvas patenkintas.
Nukrinta nuo stiebo žiedlapiai, vaisius krenta nuo šakos,
Tačiau, su Meile auklėdamas Sūnų, Tėvas jo nepalieka.
Taip samprotavimuose išaiškėja, koks svarbus Tėvas Sūnui,
Nemenka atrama Tėvas! Dabar apie Motinos svarbą mąstysiu.
Šio kūno, mirtingos mano penkių esmių visumos,
Gimdytoja yra priežastis, kaip Medžio mediena - Ugnies priežastis.
Motina Sūnaus kūnui yra gimdančioji Ugnį Medžio mediena, ji nustumia šalin visas jo negandas.
Kas turi Motiną, tas turi ir užtarėją, kas neturi, lieka be užtarėjos.
Tas negedi, to nepalaužia senatvė,
Kas, netgi praradęs Laimę, gali Namuose sušukti: "Mama!"
Kas artinasi prie Gimdytojos, nesvarbu, ar jau turėtų savo Sūnus, vaikaičius,
Netgi būdamas šimtamečiu, tas pas ją kaip dvimetis kūdikis ateina.
Ar jis būtų sėkmės ar nesėkmės palytėtas, sergantis ar sveikas,
Vis Sūnų sergi Motina, nėra geresnės sargos Gamtoje.
Tuomet jis taps senu, tuomet jis taps nelaimingu,
Tuomet Pasaulis jam tuštės, kuomet jis Motiną praras.
Gimtesnio nei Motina nėr šešėlio, gimtesnio nei Motina nėr tako,
Nėra geresnės užtarėjos kaip Motina, kitos tokios Meilės, panašios į motinišką, nėra!
Ištrauka iš Knygos "Mokšadharma"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą