Vedos apie Tiesos ir nemirtingumo sąryšį

Nuo jaunystės reikia laikytis įstatymo, Gyvenimas iš tiesų nepastovus!
Kuris įvykdė savo Pareigą - bus čia pagarbintas ir išeidamas - laimingas.
Kuris neteikia gyviems sutvėrimams žalos nei mintimi, nei Žodžiu, nei veikimu,
Tas nesusiriša gyvųjų labui įvykdytais Darbais.  
Todėl teisingumo įžado besilaikantis, atsidavusiai ištikimas Tiesai,
Esantis Tiesoje ją perduodant, visuomet savitvardus - Tiesa jis mirtį nugali.
Mirti tenka nuo paklydimų, nemirtingumas pasiekiamas Tiesa.

"Aš  - tas" nekenkiantis, siekiantis Tiesos, pašalinęs pyktį, gašlumą,
Lygiai ramus nelaimėje-Laimėje, kantrus; Aš ištremiu mirtį kaip nemirtingas.

Tas, kurio kalba ir protas visuomet pilnai panirę į kontempliaciją,
O taip pat kuris pasižymi didvyriškumu, atsiskyrimu nuo minios, Tiesa, tas pasiekia tai, kas yra už pažinimo ribų.



Nėra geresnės akies už pažinimą, nėra didesnio žygdarbio nei Tiesa,
Nėra bėdos, didesnės už aistrą, nėra Laimės, didesnės už atskirumą nuo minios.

Nėra Išminčiui didesnio turto nei Visumos pajauta, pusiausvyra, teisumas,
Pamaldumas, atsparumas ir tvirtumas, atsisakymas nuo valdžios, tiesiaširdiškumas ir nuolatinis pakilumas virš reikalų.

Ištrauka iš Knygos "Mokšadharma"

Komentarų nėra: