Galione, Broli, visi trokšta laimingai gyventi, bet dauguma miglotai įsivaizduoja, kas sudaro laimingo Gyvenimo esmę. Pasiekti Laimę nėra lengva todėl, kad išklydęs iš kelio Žmogus tuo greičiau nuo jos tolsta, kuo atkakliau į ją veržiasi; žengiant priešinga kryptimi, pats skubėjimas kaltas dėl didėjančio atstumo. Taigi pirmiausia reikia numatyti sieksimą tikslą, paskui pasidairyti priemonių jam kuo greičiausiai įgyvendinti. Jau kelyje (jei tik pasirinksime teisingą) suprasime, kaip toli kasdien nueiname ir kiek priartėjame prie būsenos, į kurią šaukia įgimtas troškimas.
Kai be vadovo šen bei ten klaidžiojame, atsiliepdami į balsus ir šauksmus, kviečiančius eiti į skirtingas puses, Gyvenimas pražūva klajonėse, o juk jis būtų per trumpas net tada, jei dieną naktį rūpintumės Dvasios tobulinimu. Taigi turint patyrusį, pažįstantį tą sritį, į kurią žengiame, vedlį, reikia nuspręsti, ko siekti ir kaip; mat čia ne tokios sąlygos, kaip paprastose kelionėse, kur galima rasti kokį takelį ar nenuklysti, pasiklausus gyventojų. Čia dažniausiai apgauna visų pamėgtas arba labiausiai išvažinėtas vieškelis.
Turime tvirtai užsibrėžti nesekti tarsi avių banda paskui kitus ir žengti ten, kur reikia, o ne ten, kur jie eina. Didžiausios nesėkmės ištinka todėl, kad derinamės prie kitų nuomonės, nusprendę, jog geriausias yra tas daiktas, kuriam visi pritaria, todėl, kad turime daugybę pavyzdžių. Gyvename ne protingai, o panašiai į kitus. Štai iš kur toji vienas kitam ant galvos lipančių Žmonių kamšalynė.
Kaip, baisiame sąmyšyje grūdantis ir lamdantis, vienas griūdamas parverčia kitą, pirmasis pražudo paskesnįjį, taip ir Gyvenime: Žmogus ne tik pats klysta, bet ir klaidina kitus. Žalinga lygiuotis į žengiančius priekyje. Kiekvienas labiau linkęs patikėti negu svarstyti, niekuomet nesamprotauja apie Gyvenimą pats, bet visada tiki kitais, todėl iš kitų pasiimtos klaidos išmuša Mus iš vėžių ir parbloškia. Žūvame, vadovaudamiesi svetimais pavyzdžiais; išsigelbėsime, atsiskyrę nuo bandos.
Dabar patys puoselėjame savo nelaimes, nepakęsdami protingų minčių. Panašiai būna rinkimuose, kai, išrinkę kąnors pretoriais, kurių populiarumas paskui mažėja, Žmonės patys stebisi galėję taip daryti. Tą patį giriame, tą patį peikiame. Tokia kiekvieno balsų dauguma priimto sprendimo dalia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą