Tiesos paradigma

Labai svarbi sudėtinė Darnos ideologijos dalis yra Tiesos paradigma - sveikos mąstysenos ir darnaus Gyvenimo pagrindas.  Tautos susivienijimo ir kokybiško šuolio bei proveržio raktas - mąstymo paradigma, remiantis 3-mis Tiesos nustatymo kriterijais:

            1.    Autoritetingo asmens nuomonė duotu klausimu. 

      2. Protėvių nuomonė Šventuose Raštuose ir nematerialiame palikime. 

            3.    Asmeninė patirtis.  

   Kiekvienas pilietis, jei ne dėl Tiesos, tai bent jau dėl savo gerbūvio, o taip pat tam, kad išvengtų klaidų dvasiniame tobulėjime, naudojasi visais trimis kriterijais. Jei visi trys kriterijai byloja vieną ir tą patį, Darnos Žmogus neabejoja - tai Tiesa. Jeigu bent vienas kriterijus prieštarauja kitiems dviems, sąžiningai aiškinasi ir ieško atsakymų toliau, bet Tiesa to nelaiko.


Išsamiau apie kiekvieną kriterijų:
      1. Tai - Žodžiai, ateinantys iš dvasinio Mokytojo lūpų, Šventųjų Raštų žinovų, taip pat  kompetetingų Žmonių patarimai. Protėviai byloja, jog tai geriausias būdas pažinti šį Pasaulį. Šis asmuo reiškia būtent Mokytoją, ne šarlataną ar šundaktarį, kurių visuomet pasitaiko nemažai. Vedų raštai, kurių Išmintį Darnos Žmonės studijuoja nuo mažumės, nusakyta, kas yra Žinojimas, t.y. 21 savybė: nesikėlimas į puikybę (kuklumas), nuolankumas, neprievarta, pakantumas, paprastumas, kreipimąsis į tikrąjį dvasinį Mokytoją, švarumas, tvirtybė, savitvarda, juslinio pasitenkinimo objektų atsisakymas, netikro ego neturėjimas, suvokimas, jog Gimimas, Mirtis, senatvė ir ligos yra blogis, atsižadėjimas, neprisirišimas prie Vaikų, Žmonos, Namų ir kitų panašių dalykų turėjimo, Ramybė tiek malonių, tiek nemalonių dalykų akivaizdoje, nuolatinis ir besąlyginis pasišventimas Aukščiausiajam, Protėviams, šviesus protas, nuvedantis nuo šurmulio, šalinimąsis Žmonių minios, savipakankamumas, savęs pažinimo svarbos pripažinimas, nepertraukiamas ir giluminis Dvasios, Šviesos ir tikrojo Aš pažinimas, nuolatinis Absoliučios Tiesos ieškojimas. Autoritetu, kompetetingu asmeniu, Mokytoju galima laikyti Žmogų, turintį šias savybes. Darniai neidealizuoja Mokytojų, nes tai trukdo išgyventi gilesnį kitų Kūrėjo pasireiškimų pojūtį.
       
       2. Pirmiausia tai artimiausių Protėvių patirtis ir Išmintis. Mūsų, Lietuvių, Vedos - per 700 000 Dainų. Toliau tai visi Pasaulio Šventieji raštai (Vedos, Koranas, Biblija, budistų, Dao raštai ir pan.) - Dainos, pasakos, legendos, mitai, patarlės, priežodžiai ir kt., išsaugoję savyje racionalų pirmapradės Kultūros grūdą. 

        3. Tai kiekvieno piliečio asmeninė dvasinė ir materialinė patirtis, kuri leidžia palyginti išgirstas Žinias su jau patirtais išgyvenimais. Darnos Žmogaus, jau patyrusio vieną ar kitą dalyką, niekuomet neįtikinsi, jog yra priešingai.

      Ši paradigma iš esmės keičia gyventojų gyvenseną ir mąstyseną, nes pasidaro neįmanoma Darnos Žmogaus suklaidinti ar apgauti, įpiršti svetimas vertybes, kadangi anksčiau ar vėliau šios paradigmos besilaikantieji prieina tas pačias išvadas ir tampa bendraminčiais. Ši paradigma palaipsniui įsivyrauja visoje Darnos didvalstybėje ir Pietryčių ašies Valstybėse, vietoj anksčiau klestėjusios savimonės, paremtos juslių kanalais gauta informacija. Daugumai gyventojų laikantis šios mąstymo paradigmos, vyksta nuolatinis visuomenės tobulėjimas, užtikrinamas didžiulis kokybinis Valstybės šuolis. Tai yra Tautos vienijimosi ir stiprybės garantas.

Abstrakčiai kalbant, Darnos ideologijos pamatas - tūkstantmetė Protėvių Kultūra, cementas - Tiesos paradigma, plytos - stipri Šeima, iš to seka darnios Lietuvos visuomenės vystymosi koncepcija, iš kurios jau dėliojasi kiti parametrai ir dėmenys.