Alternatyvi mityba - žaliavalgystė

Žaliavalgystė tai toks mitybos būdas, kuomet Žmogus nevalgo kepto, virto, troškinto ar kitaip termiškai apdoroto maisto. Žmonės, propoguojantys ši mitybos būdą, maistą kaitina ne aukštesnėje nei 43 C temperatūroje arba visiškai jo termiškai neapdoroja. Taip maiste išsaugomi vitaminai, nesunaikinami enzimai ir veikliosios medžiagos. Tiesa, dažnai Žmonės apie žaliavalgystę būna dvejopos nuomonės. Vieni teigia, kad šis mitybos būdas tikra panacėja, galinti išgelbėti Pasaulį, sunaikinti visas ligas ir net padėti ataugti dantims. Kita pusė sako, kad tai dar viena ekologijos „mados“ tendencija, kuri greitai pradings. Į žaliavalgystę reikėtų žiūrėti kaip į vieną natūralaus ir sveiko Gyvenimo dalį, kuri gali mums padėti palaikyti gerą Sveikatą. Tačiau reikia nepamiršti, kad mus supa begalė veiksnių ir jei pakeisime tik mitybą, pasaulis taip greitai nepasikeis. 

Pagrindiniai aspektai: Kuo natūralesnis maistas. Geriausia maistą valgyti tokį, kokį jį mums duoda Gamta. Idealu būtų, jei Žmogus galėtų valgyti vos nuskintus vaisius ar išrautas daržoves. Pavyzdžiui, būtų labai gerai nenulupti odelės, tačiau tai praktiškai neįmanoma, jei jūsų daržovė nėra auginta ekologiškai. 



Artima geografinė zona. Geriausia rinktis tuos maisto produktus, kurie auga mūsų geografinėje zonoje, nes mūsų organizmas geriausiai prisitaikęs prie jų.  Ilgai gulėję ar transportuojami maisto produktai ne tik praranda daugelį      naudingųjų savybių, bet ir prisideda prie aplinkos teršimo. Standartinių žaliavalgų mitybos racionas yra labai panašus į veganų. Tik žaliavalgiai  be visų daržovių dar vartoja gyvulinės kilmės produktus. 

Gyvo maisto propoguotojų racioną sudaro žali vaisiai, daržovės, riešutai, daiginti grūdai, gyvulinis maistas. Produktai valgomi atskirai arba iš jų daromi įvairūs patiekalai, kurie paskaninami prieskoninėmis žolelėmis ar  sultimis. Manote, kad tai prėskas ir sausas maistas? Anaiptol, Lietuvoje jau yra žalio (dar vadinamo gyvo) maisto restoranų, internete gausybė įvairiausių receptų, vyksta seminarai bei leidžiamos Knygos apie tai, kokių skanėstų galima pasigaminti. Gyvo maisto virtuvėje yra naudojami įvairūs maisto paruošimo būdai: mirkymas, džiovinimas, daiginimas, fermentavimas – rauginimas, smulkinimas, sulčių spaudimas. Sultys spaudžiamos iš vaisių, daržovių ir iš įvairių žalumynų (prieskoninių žolelių, įvairių laukinių augalų). 

Žalumynai praturtina sultis dideliu kiekiu mineralų, kurie tokiu būdu yra lengviau ir greičiau  pasisavinami, nei, tarkim, valgant didelį dubenį špinatų ar kitų žalumynų salotų. Jei jau nusprendėte išmėginti žaliavalgystę, pirmiausia, turite tinkamai subalansuoti savo mitybos racioną, kad gautumėte visas organizmui reikalingas medžiagas. Yra keletas produktų grupių: daržovės, vaisiai, ankštiniai, sėklos, prieskoniniai augalai. Pasirinkę bent vieną ar kelis produktus iš skirtingų grupių, gausite visavertį racioną.

Į žaliavalgystę rekomenduojama pereiti palaipsniui, nedarant radikalių pokyčių, kad organizmas nepatirtų streso. Ypač tai rekomenduojama turintiems rimtų Sveikatos problemų ar išgyvenantiems įvairius pokyčius savo Gyvenime, pavyzdžiui nėštumas. Perėjusių prie „žalios“ mitybos teigimu, daugelis iš jų sveikatos pagerėjimą pajaučia labai greitai – po poros mėnesių. Nustoja kamuoti skausmai, dingsta organizmo sunkumas, pagražėja oda, sumažėja alergijų. Kadangi organizmas išgyvena rimtus pokyčius, dažnai jis sureaguoja ir priešingai nei buvo tikėtasi. Gali atsirasti silpnumas, pykinimas, plaukų slinkimas, virškinimo sutrikimai ir pan. Pereinamasis laikotarpis priklauso nuo to, kaip staigiai Žmogus pradėjo maitintis žaliai ar jau buvo tam pasiruošęs. Paprastai pereinamasis laikotarpis trunka nuo 6 iki 12 mėnesių.

Parengta pagal: http://www.sulieknek.lt/alternatyvios-mitybos-paieskos-zaliavalgyste/