Raigardo slėnis Lietuvoje |
Senoji Lietuvių religija buvo stebėtinai nestabmeldiška – Lietuvis meldėsi ne lėlėms ar pasakoms, o gamtiniams Gyvybės gyvūnams – Medžiui, žalčiui, lietui ar Saulutei, ir tuo Mes, dabartiniai Lietuviai, galime didžiuotis.
Sulaukęs tiek metų, kiek turiu, aš esu debesų ir upelių Žmogus; kažkada Kavolis labai tiksliai pasakė: laukų ir Miškų Žmogus. Visi mano Dievai, visos mano dievybės yra ten, laukuose ir Giriose, kalvose ir debesyse. O jeigu kas mane vadina ateistu, tai jau ne mano bėda. Aš nesu joks ateistas ir netgi visai nejuokaudamas tą Gyvosios Gamtos Galybę, kuri man dovanoja absoliučiai viską, vadinu Senuoju Šeimininku – čia iš Faulknerio – arba Senuoju Sodininku.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą