Tauta nepasirenka patinkančios santvarkos pagal norą, lygiai kaip jos individai nepasirenka akių ar plaukų spalvos. Ir santvarką, ir vyriausybę sukuria rasė. Be to, tai yra epochos Kūriniai, o ne jos Kūrėjai. Tauta valdoma ne atsižvelgiant į jos akimirkos užgaidas, bet taip, kaip reikalauja susiformavęs jos charakteris. Kartais politinis režimas išsirutulioja ar pakinta per kelis šimtmečius. Santvarka neturi jokios vidinės Dorybės, iš esmės ji nei gera, nei bloga. Ta pati santvarka tam tikru metu vienai Tautai gali būti gera, o kitai nepakenčiama.
Pati Tauta negali pakeisti savo santvarkos. Žinoma, radikalia revoliucija galima santvarką pervardyti, bet esmė nesikeis. Pavadinimai yra beverčiai Žodžiai, į kuriuos istorikas, ieškantis esmės, neturėtų atsižvelgti. Tautos likimą lemia charakteris, ne valdžia.
Ištrauka iš Gustavo Lebono (Gustave Le Bon) Knygos "Minios psichologija"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą