Irano kariuomenė skirstoma į reguliariąją kariuomenę ir Islamo Revoliucinę gvardiją, dar vadinamą ir „Islamo sargybiniais“. Reguliariojoje kariuomenėje privalo tarnauti visi jaunuoliai. Tiesa, nuo tarnybos kariuomenėje galima išsipirkti sumokėjus 5 tūkstančius dolerių. Revoliucinė gvardija veikia savanorišku principu, ji panaši į mūsų šalies savanorių pajėgas (KASP). Revoliucinė gvardija yra iš dalies pavaldi Umai. Tai stipriai religine – patriotine prasme motyvuota, gerai ginkluota kariuomenė, sudaryta iš mobilių dalinių, paruoštų teritorinei gynybai, turinčių netgi sunkiąją ginkluotę. Gvardijos karių tarpe yra daug Irano – Irako karo veteranų. Yra ir revoliucinės gvardijos jaunimo padaliniai, taip vadinami basijai, kurie dažnai patruliuoja gatvėse apsivilkę maskuojančią uniformą.
2009m. protestai ryškiai atskleidė, kad šioje šalyje egzistuoja dideli skirtumai tarp sostinės Teherano ir likusio Irano. Šalies elitas yra labiau pasaulietiškas ir susitelkęs sostinėje. Tuo tarpu provincijoje dominuoja religingi Žmonės, gyvenantys pagal nuo seno nustovėjusius papročius ir tradicijas – jie ir balsavo už Achmedinedžadą. Neramumai iš esmės vyko Teherane ir tik dalinai – kituose didesniuose miestuose, nepaliesdami provincijos. Protestavo daugiausia „auksinis jaunimas“, norintis vakarietiškų „laisvybių“ – tas ypač ryšku Teherane. Aišku, netrūko ir socialinio protesto. Pagrindiniai protestai vyko sostinėje Teherane. Tik dalis protestuotojų buvo aktyvūs opozicijos rėmėjai, o didžiąją dalį protesto akcijų dalyvių sudarė „auksinis jaunimas“ ir skurdžiau gyvenantys Žmonės. Jaunimas yra nepatenkintas tuo, kad yra suvaržytas jų noras keliauti, jiems neleidžiama laisvai vykti į Vakarus. Turizmo tikslais galima laisvai vykti į Indiją ir kitas Azijos šalis, o mokytis populiaru Malaizijoje. Tuo tarpu galimybę laisvai išvykti į Vakarus turi tik nedaugelis Irano piliečių. Tad maištuose aktyviai dalyvavo „auksinis jaunimas“ – turtingų valdininkų, verslininkų atžalos. Jie pasisako už vakarietišką Gyvenimo būdą, yra linkę naudoti narkotikus ir svaigalus. Susirėmimuose su protestuotojais dalyvavo policija ir revoliucinės gvardijos būriai, daugiausia basijai. Pagal oficialius duomenis žuvo 20 Žmonių – 12 protestuotojų ir 8 basijai. Mat tamsiu paros metu, ypač priemiesčiuose, vyko sunkiai kontroliuojami jaunimo susirėmimai.
Skurdo apraiškų Irane yra, kaip ir kiekvienoje šalyje. Tačiau ryškaus skurdo šalyje nėra, nėra lūšnynų, labai mažai elgetų. Teko lankytis skurdesniuose miestų rajonuose, tačiau toli gražu tai ne lūšnynai. Ten nėra jokių apleistų, apgriuvusių pastatų, tiesiog tai kuklesni rajonai. Tokiuose rajonuose švaru, tvarkinga, tik namai kuklesni, gatvėmis vaikšto paprasčiau apsirengę Žmonės. Didelės dalies Irano gyventojų pajamos nėra didelės. Fabrikų darbininkų, vairuotojų, pardavėjų atlyginimai siekia apie 200 dolerių. Tačiau maisto produktai ir rūbai pigūs, mokesčiai maži. Labai pigus benzinas, dujos. Nebrangiai kainuoja ir kelionės autobusais, už kelionę tenka sumokėti kelis kartus mažesnes sumas nei Lietuvoje. Sakysime, kelionė iš Isfagano į Teheraną (apie 400 kilometrų) prabangiu vietinės gamybos autobusu kainuoja virš 30 litų. Keliai, jų infrastruktūra ne ką prastesni, kaip sakysime Ispanijoje.
Ekonominė padėtis Irane gera, jie krizės nejaučia. Irane yra 12 automobilių gamyklų („Volvo“, „Tojotos“, „Hondos“, „Mercedes“), gaminami ir kitų garsių koncernų automobiliai, gamintojai yra gavę šių koncernų licenzijas. Apskritai Iranas beveik viską gaminasi pats – nuo dantų šepetėlio iki atominio kuro. Didelį pelną Valstybės biudžetui duoda naftos ir dujų pramonė. Dar viena iš tradicinių verslo šakų – kilimų audimas. Vienas iš pagrindinių persiškų kilimų gamybos centrų yra Širazo miestas. Kilimai gaminami tiek pramoniniu būdu, tiek rankomis. Egzotiškas Valstybės pajamų šaltinis yra valstybės monopolizuota ikrų gavybos pramonė Kaspijos jūroje. Labai didelę reikšmę Irano ekonomikai turi pigūs energetikos ištekliai. Pigus kuras ir dujos suteikia papildomą postūmį vietos ekonomikai. Stebina „elektroninės subkultūros“ lygis, ypač Teherane, galimai aukštesnis nei kai kuriose Europos šalyse. Labai skiriasi sostinė Teheranas ir kiti miestai. Teherane kur kas daugiau prabangių pastatų, daugiau europietiško stiliaus biurų. Tuo tarpu Isfaganas, Širazas ir kiti miestai yra tradiciniai Irano miestai, kuriuose dominuoja vietinė architektūra. Irane nedaug didelių prekybų centrų. Vakarietiško tipo supermarketai randasi didesniuose miestuose, ypač Teherane. Bet dominuoja smulkioji prekyba. Miestuose daug smulkių krautuvėlių, amatininkų dirbtuvių. Smulkusis ir vidutinis verslas Irane turi stiprias pozicijas.
Nusikalstamumas Irane, kiek teko patirti, yra suvaldomas tik itin griežtomis priemonėmis. Šioje šalyje aktyviai kovojama su nusikaltėliais. Yra taikomos didelės bausmės tiek už vagystes, tiek už stambesnius nusikaltimus, ypač už prekybą narkotikais. Už prekybą narkotikais, už valstybinio turo grobstymą, už kyšių ėmimą yra baudžiama ir mirties bausme. Prekyba narkotikais yra viena iš ryškesnių Irano problemų. Nors jų vartojimas nėra plačiai paplitęs – tą draudžia religija, bet per Iraną eina vienas iš stambių narkotikų tranzito kelių, netoliese yra narkotikų auginimo centrai. Tad per šalies teritoriją keliauja didelės narkotikų siuntos, dalis šių narkotikų platinama šalies viduje. Dėl to šalies teisėsauga ypač didelį dėmesį skiria kovai su narkotikų prekeiviais, jie baudžiami negailestingai, dažnai mirties bausmėmis, kurios vykdomos viešai. Miestuose saugu, galima ramiai vaikščioti ir sutemus. Beveik nėra problemų su religine nesantaika, jei lygintume su Iraku. Ajatolų valia Irane griežtai baudžiama ir už religinės nesantaikos kurstymą, nepriklausomai kas ją skatina – šiitai ar sunitai. Baudžiama vienodai, neretai ir mirties bausme. Apskritai reikia pasakyti, kad būtent mirties bausmės buvo tai, kas krikščioniškos pasaulėžiūros Žmogui buvo nepriimtina. Ypač turėtų šokiruoti viešas bausmės vykdymas. Tačiau islamas yra islamas, principas „akis už akį“ jame, deja, galioja.
Irano Kultūra, tradicijos, vyraujančios vertybinės nuostatos
Arijų Kultūros ištakos siekia labai senus laikus. Vėlesnėje, persų Kultūroje, jaučiami senovės Babilono, graikų, arabų Kultūrų įtakos pėdsakai. Aplankėme Persepolį – didingą senovinės architektūros paminklą. Nors likę tik jo griuvėsiai, bet apsilankymas Persepolyje paliko labai gilius įspūdžius. Tai įspūdingiau, nei Graikijos sostinėje Atėnuose esantis Akropolis. Žavi ir arabiškoji architektūra, ypač Isfagane, šiame mieste daug senovinių pastatų. Tačiau giliausią įspūdį paliko pažintis su zoroastrizmu – senovine monoteistine religija (būtent dėl Vieno Dievo garbinimo ši religija nuo seno Irane toleruojama). Ši sena religija pagal savo principus artima senovės Baltų religijai. Zoroastrizmo įkūrėju laikomas V-VI amžiuose prieš Kristų gyvenęs žymus žynys –pranašas Zaratustra. Įdomu buvo aplankyti ir zoroastrizmo šventyklas. Labai įspūdinga pagrindinė zoroastrizmo šventykla Jezdo mieste. Ypač gilų įspūdį palieka „Tylos bokštai“ – ant kalvos netoli Jazdo stūksantys statiniai, kur paliekami numirėlių kūnai. Po trijų parų ten lieka tik balti kaulai – tai padaro paukščiai, o taip pat dykumų vėjas ir saulė. Mat pagal zoroastrizmo pasaulėžiūrą žemės ir oro negalima teršti, tad laidoti ir deginti netinka. Jazdo šventykloje jau daugiau kaip 700 metų dega Amžinoji Ugnis, kūrenama specialiomis Medžių rūšimis. Zoroastrizmo pasekėjų yra ne vien Irane, nemažai jų gyvena ir Indijoje, Pakistane, Azerbaidžane. Bet šiuolaikinio Irano Kultūra, tai ne vien iraniečių-persų kultūra. Greta persų gyvena ir arabai, kurdai, beludžiai, azerai, armėnai, asirai, gruzinai, turkmėnai, uzbekai, čerkesai bei kitos Tautos (armėnų Irane gyvena apie pusę milijono, asirų apie 40 tūkstančių, gruzinų virš 130 tūkstančių, čerkesų 12 tūkstančių). Didžiausia etninė mažuma su savo specifinėmis problemomis yra kurdai. Vietiniai armėnai, asirai, gruzinai čia gyvena jau tūkstančius metų. Etninės mažumos turi galimybes vystyti savo Kultūrą, meną, vartoti savo Kalbas.
Irane alkoholis beveik nevartojamas ne tik todėl, kad tai draudžia religija, tiesiog nėra tokių tradicijų. Parduotuvėse ir kavinėse alkoholiniais gėrimais neprekiaujama, jų galima įsigyti tik viešbučiuose ir už labai didelę kainą. Svarstėme, gal vietos gyventojai namuose slapta vartoja alkoholį? Tačiau kiek teko lankytis iraniečių Šeimose, matėme, kad alkoholis yra svetimas jų Kultūrai, papročiams.
Tad Iranas – maksimaliai, kiek įmanoma šiuolaikiniame Pasaulyje, nepriklausoma ir itin savarankiška Valstybė su pakankamai modernia ekonomika ir infrastruktūra, valdoma teokratiniais principais. Aišku, ji nepriklauso krikščioniškai civilizacijai, tačiau izoliacija, objektyvumo dėlei pavadinsime ją abipuse, tai į prievartos ir konfrontacijos aklagatvį vedantis kelias...
Parengta pagal Algirdo Patacko interviu www.slaptai.lt/index.php/.../2584-kitoks-zvilgsnis-i-irana.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą