Apie Dvasios dėsnius

Visata, tame tarpe mūsų planeta, veikia pagal Visatos dėsnius. Gamtos dėsniai palaiko augmenijos, paukščių, vabalų bei kitų Žemės gyvūnų būties tvarką. O žmogui skirti Dvasios dėsniai. Šiuolaikinis mokslas nagrinėja kai kuriuos Visatos bei Gamtos dėsnius, bandydamas juos pritaikyti Žmogui. Apie Dvasios dėsnius „tradiciniai“ mokslininkai net neužsimena.[..] 

[..]Dvasios dėsniai nusako Žmogaus paskirtį. Nežinodamas šių dėsnių, Žmogus nežino nei savo paskirties, nei buvimo esmės ir nesuvokdamas Gamtos dėsnių bei kišdamasis į natūralius virsmus, naikina dievišką tvarką, sukelia „Gamtos“ katastrofas, veda link susinaikinimo.[..]

Plačiau apie kai kuriuos Dvasios dėsnius:

1. Laisvos Valios dėsnis.

Tai Dievo Meilės išraiška. Šis dėsnis yra Meilės dėsnis. Dievas suteikė savo Vaikams visišką pasirinkimo Laisvę, nevaržydamas jos, nesikišdamas į savo Vaikų sprendimus. Per laisvos Valios dėsnį tampame Kūrėjais, tuo esame dieviški. Pagal sąmoningumo lygį ir tyrumą galime kurti pragarą ar rojų. Kurdami pragarą kenčiame ne tik patys, kančioms pasmerkiame savo planetą ir visus jos gyventojus. Žmogus gali atsižadėti laisvos Valios, perteikdamas atsakomybę kitam Žmogui ar priklausydamas iliuziniam Pasauliui.

2. Priežasties – pasekmės dėsnis.

Kokią Kūrybą Žmogus pasirenka, tokias išdavas turi (ką pasėsi, tą ir pjausi). Žmogaus pasirinkimas tiesiogiai susijęs su jo vidine Darna (ar nedarna), priklausomai nuo to, kokia energija vyrauja – puikybės ar Meilės, džiaugsmo ar liūdesio ir t.t.

Pagal Tikėjimą jūsų, t.y. kuo tikiu, taip kuriu. Iliuziniame Pasaulyje Žmogus savo Gyvenimą kuria ir įsitikinimais, įgytais per asmeninę patirtį, perimtais iš Šeimos bei Giminės, taip pat įtikėjęs Tautos ir Žmonijos įsitikinimais. Įsitikinimai – tai tam tikros mintys, kuriomis Žmogus tiki kaip neginčijamomis tiesomis (pvz.: tik sunkiai dirbdamas, gali užsidirbti pragyvenimui). Įsitikinimus galima išsklaidyti, juos peržiūrint, tikrinantis ar tikrai tai Tiesa (pvz.: ar tikrai pragyventi gali tik tie Žmonės, kurie sunkiai dirba?).

Žynių vaizdinyje Žmogus gyvena pagal jame vyraujančius įsitikinimus, ir tikėdamas jais, pratęsia vaizdinio būtį, nesąmoningai prisidėdamas prie jo kūrimo ir palaikymo. Nežinant dėsnio gali atrodyti, kad išorė įtakoja Žmogų, nors yra atvirkščiai – Žmogus kuria išorę. Išorėje yra pasekmės. Nepakeitus priežasčių (įsitikinimų, požiūrio, vidinės Darnos), nepakis ir pasekmės.

3. Atspindžio dėsnis.

„Kas ant kito sako, ant savęs pasisako“. Jeigu kliūna kito Žmogaus elgesys arba kažkokia jo savybė sukelia susierzinimą, tai rodo, kad pats taip elgiuosi ar elgiausi, bet sąmoningai nenoriu to pripažinti, nenoriu matyti šių savo savybių. Šis dėsnis labai padeda Žmonėms, siekiantiems keistis, darnėti. Keičiant savo požiūrį bei elgesį, keičiasi ir atspindys.

Atspindžio dėsnis kiek kitaip veikia per artimiausius Žmones: Tėvus, Vaikus, sutuoktinius. Artimieji atspindi, kaip priimu ir jaučiuosi tam tikrose situacijose. Jie įvardija mano abejones, įsitikinimus, vidinius trukdžius.

4. Veiksmo-atoveiksmio dėsnis.

Kuo labiau spaudi save ar kitą, tuo didesnis pasipriešinimas. Pavyzdžiui, kuo daugiau stengiesi „auklėti“, tuo mažiau pavyksta.

5. Panašus pritraukia panašų.

Bandydami išsiaiškinti šį dėsnį, susidūrėme su kai kuriais neaiškumais. Surašome, ką mums pavyko išnarplioti.

Pasąmoningai, kartais sąmoningai, jau vaikystėje kuriame Šeimos ir būsimos antros puselės įvaizdžius. Vėliau, pagal įvaizdžių atitikimą ir prisitraukiame vienas kitą. Taip pat svarbus vyriškos-moteriškos energijų pasiskirstymas, pvz. „vyriška“ Moteris prisitraukia „moterišką“ Vyrą ir atvirkščiai, šitaip išsaugant pusiausvyrą.

Žmonės vieni kitus pritraukia pagal: Gyvenimo užduoties, tikslų panašumą; sielos Darnos, tyrumo panašumą; Giminės programų, įsitikinimų, įsivaizduojamos Kūrybos panašumus.

6. Kiekybės perėjimo į kokybę dėsnis.

Gyvenimo, gal ir buvusių Gyvenimų, eigoje renkama tam tikra kiekybė ir, kai surenkamas jos reikiamas kiekis, pereinama į kitą kokybę. Žemėje yra įvairių virpesių, atitinkančių tam tikras kokybes, sluoksniai. Žmonės, gyvenantys toje pačioje aplinkoje, gali būti skirtinguose virpesiuose, lyg gyventų skirtingose planetose. Skiriasi jų būsenos ir pojūčiai. Skirtinguose sluoksniuose skiriasi Pasaulio priėmimas, pvz. ryšys su „nematomu“ Pasauliu, Žmogaus galimybės.

Kiekybė gali būti renkama į abi puses, pvz. besitęsiantis liūdesys pereis į gilią depresiją ir atvirkščiai – Gyvenimo teigiamas priėmimas, džiaugsmas – į išsilaisvinimą, Laimės būseną.

7. Gausos dėsnis.

Kiekvienas gaus viską pagal savas mintis, svajones, norus. Visata, kaip koks džinas, pildo Žmogaus užsakymus. Bet tai vyksta tik tuomet, kai svajonė detaliai apgalvota ir nesikeičia ilgą laiko tarpą, nežiūrint įvairių trukdžių. Protas ir Siela turi veikti išvien, vienas kitą papildydami. Svajonė tampa tikslu, kai Žmogus pradeda tikslingus žingsnius jos įgyvendinimui. Kuo stipresnis Tikėjimas savo tikslu, tuo greičiau ir lengviau jis pasiekiamas, įvairiais būdais „atkeliauja“ tam reikalingos priemonės.

8. Energijos tvermės dėsnis.

Niekas niekur neprapuola: kiekviena kada nors Žmogaus sumąstyta mintis lieka bendrame energetiniame minčių lauke. Kaip ir bet koks veiksmas turi įtakos visam Pasauliui. Tai vaizdžiai nusako taip vadinamas Drugio efektas: drugelio sparnų plazdėjimas Pietų Amerikoje gali sukelti taifūną Japonijoje. Viskas tarpusavyje glaudžiai susiję.

Parengta pagal http://sventasodis.lt/metrastis/2015/zinycia-2014