Heraklitas apie kovos svarbą

Kova yra Pasaulio teisingumas. Kova būtina tam, kad egzistuotų Vienintelis..

Visa tvarkanti priežastis yra Vienintelis. Žmogus gyvena dėl priežasties. Tačiau jis negali pasikliauti juslėmis, kurios dažnai apgauna. Tik iš Universaliosios priežasties požiūrio kampo jis regi, kad visa yra viena bei kova yra visų daiktų Tėvas.

Priešybių kova gimdo visa ką Pasaulyje. Priešybių kova esanti kuriančioji Pasaulio priežastis ir jo variklis.

Karalius Gediminas apie Žodžio laikymąsi

Pirmiau geležis pasikeis į vašką ir Vanduo pavirs plienu, negu mes atšauksime mūsų ištartą Žodį.
Pikta Valia veikiantieji prieš šį raštą ir antspaudą šiuo laišku yra [skelbiami] Tiesos neigėjais, šėtono gerbėjais, Tikėjimo ardytojais, melagingais eretikais ir bet kokios Garbės netekusiais [Žmonėmis].

Ištrauka iš Gedimino laiško dominikonų ordino vienuoliams 

Raimundas Bakutis. Psichoistoriniai karai ir Lietuvių galimybės juose

Kas yra psichoistorija 

Plačiau apie psichoistoriją sužinome XXa. viduryje, fantastinių romanų dėka. Psichoistorija – išgalvoto mokslo pavadinimas Aizeko Azimovo romanų cikle “Fondas” bei kitų autorių Kūriniuose. “Fonde” psichoistorijos pagalba buvo numatyta greitai artėjanti civilizacijos krizė ir rastas pakankamai greitos išeities iš jos būdas – taip vadinamo Fondo įkūrimas, kuris turėjo tapti naujos imperijos pamatu.

Psichoistorija čia – tai mokslas, kuris gali numatyti DIDELĖS grupės ateitį, t.y. visos Tautos mastu. Ir numatyti labai tiksliai, nes šio mokslo pamatas yra matematinė logika, kurioje bet kokios klaidos tikimybė atmestina. Matematikos ir psichologijos pagalba galima nustatyti socialines-ekonomines ir politines visuomenės vystymosi ir civilizacijos istorijos tendencijas. Taigi, psichoistorija visuomenėje vykstantiems procesams tyrinėti taiko matematinius metodus, prilygina tuos procesus fizikai ir chemijai ir to dėka gali numatyti ateitį pakankamai aukštu tikslumu. Tačiau yra ir viena svarbi ypatybė: kaip kad molekulinėje-kinetinėje dujų teorijoje neįmanoma nuspėti vienos molekulės judėjimo, bet galima numatyti procesus, vykstančius dideliuose molekulių kiekiuose, taip ir psichoistorija negali tiksliai nustatyti vieno Žmogaus veiksmų, tačiau gali numatyti visos visuomenės pokyčius.

Apie Lietuvio charakterį

Koks yra lietuvio charakteris?

Darbštus ar tinginys? Linksmas ar liūdnas? Drąsus ar bailus? Pavydus ar gero linkintis? Tautos charakteris – vienas iš Tautos tapatybės bruožų. Žinome, kad prancūzai yra plepūs, o italai – draugiški, tuo metu vokiečiai santūrūs ir pedantiški. Tad galime kalbėti, kokios vertybės svarbiausios Tautai ir kaip jos susiformavo. 

Darbštumas – Lietuvio bruožas?

Geras Lietuvis, be abejo, yra darbštus. Šią dorybę mums Tėvai skiepija nuo pat vaikystės. Jei dirbsi – gerai gyvensi, o jei tinginiausi – nieko gero iš tavęs neišeis. 

Lietuviai - Girios Tauta

Gyvename Miškų zonoje. Tai reiškia, kad paliktas neprižiūrimas Žemės plotelis natūraliai užaugtų Mišku. Nuo seno Lietuvių Tauta gyveno Miškuose. Teritorijos miškingumas siekdavo 90%. Tačiau šiandien tik 30% Lietuvos teritorijos oficialiai vadinama Mišku, o pažiūrėjus fotožemėlapius, padarytus iš Žemės palydovo, pamatysime, kad realiai jis kur kas mažesnis. Taigi, šiandien aplink save turim stepės kraštovaizdį. Šis straipsnis bando atkreipti dėmesį į neįtikėtinai pasikeitusią Lietuvio gyvenamąją aplinką: per amžius gyvenęs Miško Gyvenimą, šiandien Lietuvis gyvena stepėje. Straipsnis ragina susimąstyti ar nederėtų mums Lietuviams labiau gerbti savo Žemelę ir leisti jai užsiauginti ant savęs Miškus, nes toks yra jos natūralus noras – pasidengti Mišku.

Istorija apie Lietuvos užjūrio kolonijas. Kuršo kolonijos Afrikoje ir Amerikoje

Kalbėdami apie užjūrio kolonijas, turtus nešusias turtingiausiomis tapusioms Europos Valstybėms, užmirštame, kad šalia Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ar Olandijos visada galima paminėti ir Lietuvą.

Jeigu kada dar kartą skaitysite Danieliaus Defo aprašytus Robinzono Kruzo nuotykius negyvenamoje saloje, tai atminkite, kad realus minėtos salos prototipas kolonizavimo amžiais buvo tiesiogiai susijęs su Abiejų Tautų Respublika (ATR) ir Lietuva.

Po 1558–1582 metais vykusio Livonijos karo Livoniją pasidalijo Abiejų Tautų Respublika ir Rusija. ATR atiteko pietvakarinė dabartinės Estijos bei šiaurės rytų dabartinės Latvijos dalis (Padauguvos  hercogystė). Šiaurinė dalis atiteko Rusijai. Tuo tarpu teritorija, plytėjusi tarpvakarinio Dauguvos upės kranto ir Baltijos jūros, tapo naujos Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės teritorija. Kunigaikštystė tapo Abiejų Tautų Respublikos bendro valdovo vasalu. Pirmuoju Kurliandijos kunigaikščiu tapo paskutinis Livonijos ordino magistras Gotthardas Kettleris (G.Ketleris).

Vydūnas apie Dievo įstatymus

Rymojau kartą čia, kur jūrų giesmė ataidi aukštose uolose. Ten Medžiuose kybojo kanklės. Vėjas virpino Žmonių pritaisytas stygas. O jos taip sutarė su Jūros giesme, kad užsimiršau. Negaliu apsakyti viso to gražumo, kurį tuo metu patyriau. Buvo čia visiška Žmogaus ir Gamtos veikimo dermė. Todėl mane taip toli nunešė nuo manęs. Nunešė į supratimą amžinojo Kūrėjo Darbų ir norų.
Ilgai turbūt taip stovėjau, aptilo audra. Ir kanklės nutilo. Tik bangos šniokštė. Žvelgiau aukštyn į pilį ir pakilo kažkas nuo mūrų, lyg koks pilkas paukštelis. Lekiojo, skrido ir leidosi žemėn. Sukosi ir nukrito. Pasilenkiau ir paėmiau. Tai buvo senoviniu raštu išmargintas lapas. Pamažu ėmiau suprasti, kas jame parašyta:

Viso Pasaulio Dievas ir Kūrėjas rašo Žmonėms:

Sun Tzu strategija apie prielaidas Pergalei

Karo Tiesos nėra sudėtingos. Pergalė kare leidžia išsaugoti žūstančias Tautas ir visuomenes. Pralaimėjimas reiškia Laisvės, nepriklausomybės ar teritorijos praradimą. Taigi, Pergalė nėra ambicijos objektas.

Senovės Karo Meno loginė esmė yra paprasta: pažink priešą; žinok save; suvok supančias aplinkybes; suprask vyksmo esmę.

Pergalės logistikoje labai svarbi yra nenuspėjamumo dimensija. Priešas, nežinantis kada, iš kur ir kur jūs pulsite, nesugebės tinkamai pasirengti gynybai. Jo dėmesys nebus koncentruotas, Dvasios ir proto energija – nesutelkta.

Didėjant priešo nerimui agresyvi ir nenuspėjama jūsų elgsena tik padvigubins įtampos atmosferą, pavers suklaidinto priešininko reakcijas beprasmėmis ir nerezultatyviomis.

Tada ateis jūsų eilė..

Parengta pagal http://www.suntzu.lt/2013/10/pergale/

Oskaro Milašiaus pranašystė Lietuvai

Negando metams praėjus, Lietuvių Tauta atsigaus ir Europoje atliks moralinį vaidmenį kaip Antikos laikais Atėnai.

Antuanas de Sent-Egziuperi (Antoine de Saint-Exupery) apie mažų žingsnelių meną

Neprašau tavęs, Viešpatie, stebuklų ir vizijų, tik jėgų kasdienybei. Išmokyk mane mažų žingsnelių meno.
Duok man sumanumo ir išradingumo, kad kasdienybės įvairovėje ir gausoje spėčiau įsidėmėti tai, ką sužinau ir patiriu.
Išmokyk mane tinkamai paskirstyti laiką. Suteik man Galios tiksliai pajusti, kas yra svarbiausia, o kas ne taip svarbu.
Įtikink mane, kad svajonės nieko gero neduoda, vis tiek, ar svajočiau apie praeitį, ar apie ateitį. Padėk man kuo geriau atlikti šios dienos Darbus ir suvokti, kad svarbiausia valanda yra dabar.
Apsaugok mane nuo naivaus Tikėjimo, kad Gyvenime gali viskas klostytis sklandžiai. Padovanok man blaivų suvokimą, kad sunkumai, pralaimėjimai, nesėkmės, klaidos yra neišvengiami gyvenimo priedai, padedantys mums augti ir bręsti.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mintys apie Žemės ir Tėvynės Grožį

O virš tų krantų, virš to mylimo Nemuno Dangus toks skaistus, švelnus, toks lietuviškas - žiūri žiūri ir negali atsižiūrėti. Tuomet širdis smarkiau pradeda plakti, o Siela nudžiugus himną pradeda giedoti Tam, kuris Tėvynę tau davė Lietuvą.

O! ir graži gi ta mūsų Lietuva. Graži savo liūdnumu, graži paprastumu ir širdingumu. Nėra čia kalnų, debesis remiančių, nėra kaskadų ūžiančių; pažvelk tik aplink! - koks graudus paprastumas tame reginyje. Laukas kaip didelis šilkinis kilimas su tamsiai ir šviesiai žaliais langeliais; per lauką juokingai vingiuoja kelias ir pranyksta kažkur grioviuose; palei kelią kryžius, o šalia jo beržas stovi ir verkia. Toli horizonte mėlynuoja Miškas. Prisiartink prie jo, tai jis tau paslaptingu kuždesiu seną seną legendą apsakys arba raudą graudžiai pradės ošti.



Nuotraukose M.K.Čiurlionio triptikas "Raigardas"

Ouraja Maunten Drymer (Oriah Mountain Dreamer) apie Meilę

"Man nerūpi, iš ko tu gyveni.
Noriu žinoti, ko tu trokšti,
ir ar tau užtenka drąsos svajoti, kad pasieksi tai,
ko ilgisi tavo širdis.

Man nerūpi tavo amžius.
Noriu žinoti, ar rizikuotum
atrodyti kaip kvailys dėl meilės,
dėl savo svajonės,
dėl nuotykio,
vadinamo Gyvenimu…